11:11 2021 Balandžio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.2035
  • RUB91.7527
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Bendras pareiškimas, kurį neseniai paskelbė Borisas Džonsonas, Angela Merkel, Emanuelis Makronas, PSO generalinis direktorius ir keliolika kitų, daugiausia Europos šalių, lyderių, nusipelno dėmesio

    Pareiškę, kad šalių vyriausybės nesusitvarkė su pandemijos pasekmėmis, jie pareikalavo, kad žmonijai kuo greičiau pradėtų vadovauti pasaulinė vyriausybė. Kurioje, kaip matome, jie jau rezervavo sau šiltas vietas.

    Formaliai kalbama, prisiminkime, tik apie "pasaulinę kovos su pandemija sutartį", tačiau pridedamos kolektyvinės laiško pastabos rodo, kad autorių ambicijos yra didesnės. Koronaviruso pandemiją jie vadina "didžiausiu iššūkiu pasaulio bendruomenei nuo 1940-ųjų", siūloma sutartis tiesiogiai lyginama su "1945-ųjų sutartimi" (Jaltos sutartimi).

    Žmogiškuoju požiūriu ši iniciatyva yra suprantama. Džonsonas, Merkel ir galbūt Makronas yra klasikinės "šlubuojančios antys". Frau kanclerė gruodžio mėnesį išeina į politinę užmarštį. Makrono perspektyvos ateinantiems prezidento rinkimams yra itin miglotos. Dauguma britų nenori, kad Džonsonas būtų ministras pirmininkas. Bet jie visi nori dar kiek pavaldyti.

    Tik viena neaišku — ką visi šie numušti pilotai gali pasiūlyti pasauliui? Savo vadovavimo patirtį? Tačiau savo šalių lygmeniu jiems sekėsi itin prastai. Beprasmiškas griežtas karantinas privedė prie bankroto daugelį mažų ir vidutinių įmonių ir praktiškai užmušė turizmo sektorių. Pasak Obamos, Europos ekonomika yra "sudraskyta į skutelius".

    Vakcinacijos istorija virto nesibaigiančių skandalų virtine. Neurozės apimti gyventojai nuolat eina į gatves, rengia pogromus ir kovoja su saugumo pajėgomis. Vyriausybės atsako dar labiau priverždamos varžtus, skirdamos drakoniškas baudas, skatindamos visišką segregaciją kovidinių pasų pavidalu ir, rizikuodamos savo gyventojų gyvybe, toliau atkakliai atsisako Rusijos vakcinos.

    Tuo tarpu šalys, kurios buvo niekingai vadinamos "besivystančiomis", sėkmingai įveikia koronavirusą, perka Rusijos vakciną ir, pasinaudodamos Europos partnerių nuosmukiu, aktyvina savo ekonomiką.

    Visi pastarieji metai Europos vadovams tapo nuolatine epopėja. Tačiau užuot atsiprašę ir išėję į pensiją, jie staiga nusprendė paskirti save į pasaulio vyriausybę. Na, konspirologai, žinoma, mus perspėjo. Jie tiesiog nepasakė, kaip tai beprotiškai atrodys.

    Pretenduojantys valdyti pasaulį didžiuojasi galėdami pranešti, kad jų jurisdikcijai priklausančios šalys patyrė beprecedentį žlugimą, kokio pasaulis neregėjo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Subtilumas yra tas, kad šį žlugimą organizavo jie patys —  joks koronavirusas nebūtų to padaręs. Todėl gyventojai atsidūrė be darbo, be perspektyvų ir jiems liko tik viena viltis — išgyventi iš socialinių vyriausybės pašalpų.

    Vokietijos kanclerė Angela Merkel, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Алексей Витвицкий

    Tiesą sakant, šie nuostabūs lyderiai per pastaruosius metus atskleidė natūralų priešiškumą savo tautoms. Milijonai žmonių atsidūrė ties skurdo riba. Bet "kam karas, o kam tikra motina". Europos lyderiai nusprendė, kad padėtis jiems suteikė "naujosios Jaltos" pasirinkimo laisvę tvarkyti pasaulį savo naudai. JT, kaip nusprendėme, niekam nebetinkamos. Šalių, sėkmingai susidorojusių su koronavirusu, vyriausybes anglosaksų spauda jau pasmerkė kaip siaubingai represines. Na, akivaizdu, kad tai suteikia nepakartojamą galimybę Europos politiniams nevykėliams.

    Pagrindinis siūlomos pasaulio vyriausybės bruožas yra tas, kad niekas ten nieko nerinks. Anglijos ir Amerikos žiniasklaida mums jau paaiškino, kaip tai bus padaryta. Žurnalas "The Week" siūlo, pavyzdžiui, pastatyti vieną žmogų prie viso pasaulio vairo ir tiesiog jį pavadinti "imperatoriumi".

    Galbūt vietoj imperatoriaus jie staigiai suorganizuos visą "Politinį biurą". Tačiau Briuselio biurokratijos egzistavimo patirtis rodo, kad mūsų nuomonės jokiu atveju nepaklaus. Gerbiami žmonės tiesiog susirinks ir paskirs, kur reikia, ką reikia. Ir sėdės šie veikėjai savo postuose "iki pažaliavimo". Demokratija? Rinkimai? Ne, negirdėjome.

    Potencialūs pasaulio vyriausybės nariai nusprendė neatskleisti savo veiksmų programos. Tik paskelbė, kad pandemijos vyks viena po kitos, todėl skiepijimo režimas ir kovidiniai pasai bus su mumis amžinai.

    Iš "Didžiosios pertvarkos" darbotvarkės — ją lobizuos tie patys gerbiami žmonės, kurie ketina paskirti save pasaulio vyriausybei — akivaizdu, kad Europos karas prieš savo gyventojus dar nesibaigė. Vadovybės planai yra galutinai sužlugdyti pramoninę gamybą. Tai atneš didžiulį nedarbą ir skurdą Europos žmonėms. Translyčiai ir LGBT žmonės atliks dvasinio peno vaidmenį. Krikščionių bažnyčios bus visiškai uždarytos — kaip virusų ir ideologinių infekcijų plitimo vieta.

    Klausimas, kaip iš tikrųjų planuojama organizuoti beveik aštuonių milijardų žmonių perdavimą pasaulio vyriausybei valdyti, liko visiškai neaiškus. Kaip atrodys prievartos aparatas, kuris teiks karinę paramą gauleiteriams, išvalys partizanus miškuose, kankins sukilėlius specialiuose kalėjimuose? Buvę JT taikdariai, atskiesti NATO darbuotojai? Jungtinė Vokietijos ir Prancūzijos armija, apie kurios sukūrimą Makronas ir Merkel taip ilgai kalbėjo? Nėra atsakymo.

    Nepaprastai malonu skaityti šio tragikomiško pareiškimo pasirašiusiųjų sąrašą. Ko jame nėra? Nėra JAV ar Kinijos. Nei Rusijos, nei Indijos. Nei Brazilijos, nei Meksikos, nei Kanados, nei Japonijos. Taip, jei atvirai, iš JT valstybių nėra apie šimto septyniasdešimties šalių.

    Bet dokumentą pasirašė PSO generalinis direktorius dr. Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Nieko nuostabaus, jo organizacija šiam reikalui buvo skirta nuo pat pradžių. PSO kūrėjas Brokas Čisholmas (Brock Chisholm) buvo atviras, fanatiškas pasaulio vyriausybės idėjos šalininkas. Nepraėjus nė šimtui metų jo idėja gavo progą.

    Tarp būsimų pasaulio vyriausybės narių yra tokie geopolitiniai titanai kaip Fidžis, Albanija, Trinidadas ir Tobagas. Sąrašo pabaigoje — netikėtai — randame Ukrainą. Dievaži, ji ten yra, su "Vladimiro Zelenskio" parašu.

    Nevalingai kyla mintis, kad būtent dėl ukrainiečių ir buvo pradėta visa ši suirutė su pasaulio vyriausybe. Iš tiesų skurdui pasmerktai Europai net ir tokia kukli teritorija atrodo labai gera kolonija. Ten juodžemis, obuoliai, lašiniai, pigi ir nereikli darbo jėga. Kitas dalykas — šią teritoriją išlaikyti paklusnią.

    Prieš septynerius metus paprastų pažiūrų ukrainiečius viliojo tokiomis "morkomis", kaip, pavyzdžiui, "narystė ES". Dėl šios chimeros (prisimenate — "noriu nėriniuotų kelnaičių ir ES?") jie sunaikino savo šalį ir nusileido iki afrikiečių gyvenimo lygio.

    Pamažu ukrainiečiams pradėjo kilti abejonių dėl "morkos" pasiekiamumo. Mergaitės su kelnaitėmis pradėjo ieškoti darbo Rusijoje. "Nord Stream-2" judant į vakarus, abejonės stiprėjo.

    Ir štai staiga ukrainiečiai kviečiami į pasaulio vyriausybę. Rusai nekviečiami, o ukrainiečiai kviečiami. Štai kur "morka" — šviežia, didelė! Vaikantis jos galima praleisti dar dešimt metų. Na, o vėliau gerbiami Europos žmonės jiems sugalvos ką nors kita.

    Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

    Svarbiausios temos