16:15 2021 Gegužės 08
Tiesioginis eteris
  • USD1.2059
  • RUB89.4671
    Kolumnistas
    Gauti trumpą nuorodą

    Vilniaus tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama darbo dalimi. O VSD pažymėjimus ir "apkaltos doktriną" politinis elitas meistriškai naudoja žaidimų užkulisiuose. Koks likimas ruošiamas dabartiniam valstybės vadovui, paaiškės artimiausioje ateityje

    Seimo narys Mindaugas Bastys buvo aštuntas Lietuvos politikas, kuris apkaltos būdu buvo bandomas eliminuoti iš Lietuvos politinio gyvenimo. Tada 2018 metų pavasarį Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas teigė, kad pagal apkaltos bylų skaičių Lietuva yra rekordininkė pasaulyje. Ir tai ne pabaiga.

    "Nė vienoje šalyje nėra buvę tiek bylų. Mes turėjome galimybę puikiausiai išplėtoti doktriną visais apkaltos klausimais — nuo šiurkščiausių žmogaus teisių pažeidimų iki valstybės paslapčių apsaugos", — tuomet žurnalistams sakė Žalimas.

    Mindaugas Bastys po nesėkmingo Seimo bandymo panaikinti mandatą apkaltos proceso tvarka iš parlamento pasitraukė savo noru.

    Tada už minėto Seimo nario pašalinimą balsavo dauguma Seimo narių (72), tačiau surinkti kvalifikuotos 3/5 balsų daugumos (85 balsų) nepavyko.

    Konstitucinis Teismas savo išvadoje buvo konstatavęs, jog Seimo narys Mindaugas Bastys, atsakydamas į Klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, klausimą: "Ar pažįstate asmenis, kurie dirba kitų valstybių žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose?" nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika ir taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją bei sulaužė Seimo nario priesaiką.

    Šio Seimo nario atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

    Nors Bastys pats atsistatydino, parlamentarų balsavimo rezultatai visuomenėje sukėlė atgarsį. Ministras Pirmininkas netgi pasiūlė inicijuoti Konstitucijos pataisą, pagal kurią Seimo nario (galbūt ir teisėjo bei Respublikos Prezidento) apkalta pasibaigtų jau po neigiamos Konstitucinio Teismo išvados ir Seimui nebereikėtų balsuoti dėl jo pašalinimo.

    Praėjus dvejiems metams po nesėkmingo bandymo apkaltos būdu atimti iš Seimo nario Mindaugo Basčio mandatą, Seimas nepritarė Irinos Rozovos apkaltos procesui "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" iniciatyvai.

    49 balsais "už", 28 — "prieš" ir 26 Seimo nariams susilaikius neužteko balsų, kad būtų sudaryta speciali tyrimo komisija, kuri rengtų išvadą dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą.

    Apkaltą "dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais" Rozovai inicijuoti siekė 44 parašus surinkę parlamentarai. Iniciatoriai argumentavo, kad savo veiksmais Rozova "galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką".

    Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigė, kad "yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį".

    Šios Seimo narės atstatydinimo procesas prasidėjo nuo VSD pažymos.

    Maskva
    © Sputnik / Максим Блинов

    VSD pažymoje buvo rašoma apie Rozovos tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

    Lietuvos Seime būta ir daugiau apkaltų. Šalino Seimo narius. Šalinimo patirties įgyta. Tačiau ne visus pavyko pašalinti.

    Pirmą kartą tai buvo 1999 metais, kai pritrūko balsų iš Seimo narių pašalinti Audrių Butkevičių, teismui pripažinus jį kaltu dėl to, kad paėmė 15 tūkst. JAV dolerių kyšį ir jau atliko laisvės atėmimo bausmę.

    2010 metais nesurinkta 3/5 balsų daugumos, kad būtų pašalintas Seimo narys Aleksandras Sacharukas po Konstitucinio Teismo išvados, kad jis sulaužė Seimo nario priesaiką, kai naudodamasis kito parlamentaro (Lino Karaliaus) pažymėjimu Seimo plenariniuose posėdžiuose 8 kartus už jį balsavo.

    Tačiau tais pačiais 2010 metais buvo panaikintas pramogų pasaulio atstovo Lino Karaliaus parlamentaro mandatas dėl to, kad per pratęstą rudens sesiją jis išvyko atostogauti į Tailandą ir nedalyvavo plenariniuose bei komiteto posėdžiuose. Už atostogaujantį Seimo narį Liną Karalių tada balsuodavo Seimo narys Aleksandras Sacharukas. Sacharukas Seime liko. Karaliui iš Seimo teko kraustytis.

    Tada dar nebuvo galimybės balsuoti nuotoliniu būdu kaip šiandien.

    Atostogaujančių darbo metu Seimo narių istorijos tampa tradicija.

    Šiais metais šios kadencijos Seimo narys be leidimo Seimo posėdžių salę į Egiptą iškeitęs šešėlinis "valstiečių" finansų ministras grįžo į Lietuvą pailsėjęs. Valius Ąžuolas džiaugėsi geromis atostogomis ir pilnais lėktuvais.

    "Kaukių nėra, nieko nėra, žmonės ilsisi, poilsiauja. Labai geros atostogos", — oro uoste džiaugėsi Ąžuolas. Kolegoms lauktuvių jis parvežė saldainių.

    "Viešbutis labai geras, pilna žmonių, lėktuvai pilni, atmosfera labai gera, žmonės labai paslaugūs", — žiniasklaidai pasakojo Ąžuolas.  

    Kilo skandalas, kad parlamentaras išskrido į Egiptą posėdžių metu ir be Seimo valdybos leidimo. Pagrasinta net apkalta.   

    O štai "Drąsos kelio" atstovei, buvusiai teisėjai Neringai Venckienei 2014 metais Seimas mandatą panaikino. Už tai, kad ji daugiau kaip pusę metų nelankė parlamento posėdžių.

    2016 metais Seimas buvo pradėjęs apkaltos procesą "darbiečiui" parlamentarui Vytautui Gapšiui, kai jis buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tačiau Konstitucinis Teismas nevertino V. Gapšio veiksmų iki duodant Seimo nario priesaiką. Apkaltos eiga tada sustojo, o parlamentaras vėliau pats atsistatydino.

    Radijo stočių savininkas Kęstutis Pūkas Seimo nario mandato taip pat atsisakė pats. 2018 metų sausį, prieš pat balsavimą Seime dėl jo mandato panaikinimo. Dar anksčiau Konstitucinis Teismas skelbė, kad Pūkas pažeidė Konstituciją priekabiaudamas prie padėjėjų ir jomis pretendavusių tapti merginų.

    Vis dėlto lietuviškosios "apkaltos doktrinos" ištobulinimui pagrindus padėjo prezidento Rolando Pakso nušalinimas nuo pareigų. Vėliau prezidentas Paksas buvo išstumtas į Lietuvos politikos užribį.

    Paksas 2002 metais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekusį Valdą Adamkų ir 2003 m. vasario 26 d. pradėjo eiti prezidento pareigas.

    "Skandalas" buvo pradėtas 2003 metų spalio 30 dieną, kuomet tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje buvo teigiama, kad prezidentas Paksas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

    Su Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus pažyma susipažino ir tuometinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

    Tokių VSD pažymų pradininkas — Mečys Laurinkus.

    Vėliau Mečio Laurinkaus pažymos teiginys buvo atmestas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo.

    2005 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą. Tačiau, tai taip pat jau buvo vėliau. Tuo metu sukosi apkaltos karuselė.

    2004 m. balandžio 6 d. R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo tuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o dabar LR Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Greičius.

    Netrukus nuo Prezidentūros buvo nuleista Lietuvos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo. Pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. Artūras Paulauskas, ne kartą siekęs Lietuvos Prezidento posto, gavo bent progą eiti Lietuvos Prezidento pareigas.

    Tada LR Konstitucinis Teismas išaiškino, jog apkaltos būdu nušalintas asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias užimti reikalinga konstitucinė priesaika, ir tą pakeisti galima tik Konstitucijos pataisos būdu.

    Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą, Rolandas Paksas iki gyvos galvos negalėjo eiti jokių valstybinių pareigų.

    Paksas apskundė Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo.

    2011 m. sausio 6 d. EŽTT paskelbė savo nutarimą. 14 prieš 3 balsus persvara buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė savo buvusio prezidento teisę būti išrinktam į Seimą. Konstatuota, jog "Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas".

    Teismas nustatė, kad draudimas Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus.

    Kadangi Strasbūro Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, byla buvo tęsiama Jungtinių Tautų Organizacijoje. JTO lygmenyje buvo skundžiamasi dėl draudimo dalyvauti prezidento rinkimuose, Konstitucinio Teismo šališkumo ir principo "nėra bausmės be įstatymo" pažeidimo.

    2014 m. pavasarį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas (JTŽTK) nutarė, kad Lietuva pažeidė per apkaltą iš prezidento posto nušalinto Rolando Pakso politines teises, kai visam gyvenimui uždraudė jam eiti aukštas pareigas.

    JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atkurtos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos. Būtent nuo tada, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų.

    Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų — lygiai pusę metų. Tačiau jau praėjo daugiau negu septyneri metai, o JTŽTK sprendimas neįvykdytas.

    Lietuva iki šiol neįkvykė ne tik JTŽTK sprendimo, bet ne vienerius metus niekaip nesugebėjo įvykdyti ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo Lietuvai dėl R. Pakso. EŽTT yra nurodęs, kad R. Paksas turi turėti teisę būti renkamas Seimo nariu.

    2013 metų gruodį Seimas balsavimo rezultatu 83:11 (13 susilaikiusių) nepritarė Konstitucijos pataisai, leidžiančiai apkaltos būdu nušalintam asmeniui būti renkamam į Seimą.

    Lietuvos valstybės tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas tapo neatsiejama vidaus politikos kasdienybe. O VSD pažymos ir "apkaltos doktrina" tapo puikiais įrankiais politiniam Lietuvos elitui žaisti savo žaidimus. Ar politinis Lietuvos elitas apkalta sužais su dabartiniu Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, paaiškės išvydus, kas vyks į Europos Tarybos Vadovų posėdį Briuselyje.

    Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, kad prezidentas Gitanas Nausėda nelėks Ingridai Šimonytei iš paskos, jei Seimas nuspręs į Briuselį siųsti ne šalies vadovą, bet premjerę.

    BNS agentūrai Jo Ekscelencija pareiškė, kad jokia institucija, ministerija ar Seimo narių grupė negali apriboti prezidento galimybių vykdyti jo konstitucinę pareigą.

    Prezidentas Rolandas Paksas prieš 17 metų taip pat buvo tikras, kad jo kaip Lietuvos prezidento galių niekas apriboti negali.

    Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos politika.

    Tegai:
    apkalta, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos