00:18 2020 Birželio 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.1136
  • RUB78.4416
    Kultūra
    Gauti trumpą nuorodą

    Pasiryžusiems užlipti iki pat švyturio viršaus atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama

    VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus, pranešama oficialioje Neringos turizmo informacijos svetainėje.

    Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.

    Lietuvoje tokių navigacinių statinių tik septyni: trys Kuršių marių ir keturi jūriniai. Lankytojams atviri istoriniai Ventės rago ir Uostadvario švyturiai. Kur kas aukščiau iškilę jūriniai Lietuvos švyturiai visuomenei nėra laisvai prieinami.

    "Nidos švyturys — pirmasis, kurio durys visą šiltąjį sezoną bus atvertos lankytojams. Lygumų krašte gyvenantiems lietuviams tai bus unikali galimybė ypatingo grožio kraštovaizdį apžvelgti iš viršaus (kitos artimiausios aukštumos — Parnidžio kopa Nidoje ir Vecekrugo kopa šalia Preilos)", — sakoma pranešime.

    Nidos švyturys yra aukščiausiai Lietuvoje iškilęs laivų kelrodis — net 79 m virš jūros lygio. Ant Urbo kalno pastatytas 29 metrų aukščio švyturys skleidžia 41 kilometrų atstumu nuo kranto matomą šviesos signalą. Dabartinis cilindro formos švyturio pastatas buvo sukonstruotas 1953 metais ir mažai kuo primena nuo 1874 metais toje vietoje veikusį šešiakampio formos raudonų plytų švyturį. Jį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atsitraukdami susprogdino vokiečių kariai. Dėl šio įvykio galima kalbėti apie du Nidos švyturio gyvavimo etapus.

    Kaip pasakojo doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, švyturio Nidoje atsiradimo istorija buvo susijusi su platesniais kontekstais, mat pamarys priklausė 1871 metais susikūrusios Vokietijos imperijai. Tuo metu vyko industrializacija ir valstybė sparčiai tobulino savo infrastruktūrą.

    "Buvo sprendžiama daug navigacinio patobulinimo problemų. Taip atsirado ir Nidos švyturys, kurio poreikis buvo jaučiamas jau nuo XIX amžiaus pradžios. Labai daug laivų katastrofų įvykdavo dėl to, kad trūko navigacinio ženklo tarpe tarp Sembos pusiasalio iškyšulyje ir Klaipėdoje buvusių švyturių, — vardijo mokslininkė, — tai nemažas atstumas ir laivams orientuotis jūroje, ypač per audrą, buvo sudėtinga. Dėl to prie Kuršių nerijos krantų per visą 19 amžių buvo išmesta daug laivų".

    Pažymima, kad informacija apie lankymo valandas ir teikiamas paslaugas bus paskelbta vėliau.

    Tegai:
    Lietuva, Nida, švyturys

    Svarbiausios temos