03:30 2021 Kovo 09
Tiesioginis eteris
  • USD1.1866
  • RUB88.7408
    Kultūra
    Gauti trumpą nuorodą

    Filmas "Atgal į ateitį" tiksliai atspėjo pagrindinę XXI amžiaus pirmojo ketvirčio tendenciją, Stivas Džobsas pasiskolino planšetinio kompiuterio idėją, o Rusijoje bus įvestas "multipasas"

    VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Daugelis revoliucinių technologijų pirmiausia pasirodo filmuose, kurių kūrėjai bandė įsivaizduoti tolimą (ir nelabai) žmonijos ateitį. Apie tai, kokie kino prietaisai pasirodė mūsų kasdienybėje, RIA Novosti straipsnyje pasakoja Olga Raspopova.

    Planšetiniai kompiuteriai

    Filmui "2001 metų kosminė odisėja" (angl. 2001: A Space Odyssey) (1968 m.) jau daugiau nei pusę amžiaus, tačiau, skirtingai nei kitus filmui apie ateitį, šią juostą vis tiek galima žiūrėti be šypsenos. Stenlis Kubrikas prie darbo pritraukė mokslininkų ir futuristų komandą. Buvo nuspėta tiek Tarptautinė kosminė stotis, tiek monitoriai keleivių sėdynių atlošuose. Bet turbūt įsimintiniausias prietaisas yra planšetiniai kompiuteriai, skirti naujienoms ir pranešimams peržiūrėti.

    Tais metais, kai filmas buvo išleistas, Stivui Džobsui buvo tik 13 metų, tačiau po 42 metų jis įgyvendino šią idėją. Kai 2011 metais "Apple" apkaltino "Samsung" plagijavimu, jis teisme įrodė, kad patys kupertiniečiai nukopijavo įrenginį, pateikdamas kadrus iš "Kosminės odisėjos".

    Кадр из фильма 2001 год: Космическая одиссея
    © Photo : Metro-Goldwyn-Mayer (MGM) (1968)
    Kadras iš filmo "2001 metų kosminė odisėja"

    Išmanieji laikrodžiai ir "Bluetooth"

    Kitas ryškus ateities technologijų "tiekėjas" — kultinis serialas "Žvaigždžių kelias" (angl. "Star Trek") (1966-1986). Komunikatoriai, kuriuos kai kurie sagos herojai nešioja ant riešo, labai primena šiuolaikinius išmaniuosius laikrodžius. 

    Nyota Uhura turėjo dar madingesnį gadžetą: belaidę ausinę, leidusią jai palaikyti ryšį ir greitai atsiliepti į skambučius.

    Кадр из сериала Звездный путь
    © Photo : Paramount Television (1966-1986)
    Kadras iš serialo "Žvaigždžių kelias"

    VR akiniai

    Marčio MakFlajaus (Martie McFly) vaikai filme "Atgal į ateitį 2" (1989), sėdėdami virtuvėje, žiūri vaizdo įrašus, fotografuoja ir atsako į skambučius naudodami specialius akinius. Filmas atspėjo pagrindinę XXI amžiaus tendenciją: norą visada būti internete. Suklysta tik su įrenginiu: buvo nuspresta, kad tokiam archajiškam įrenginiui kaip telefonas ateityje nėra vietos.

    Filmo įvykiai vyksta 2015 m., o prieš penkerius metus daugelis skundėsi, kad automobiliai ir riedlentės vis dar neskraido. Galbūt jums tereikia palaukti dar 20 metų. Tačiau mobilieji telefonai, kuriuos nėra labai patogu visada laikyti rankoje, gali užleisti vietą VR ar AR akiniams.

    Кадр из фильма Назад в будущее 2
    © Photo : Universal Pictures (1989)
    Kadras iš filmo "Atgal į ateitį 2"

    Androidai

    Filme "Bėgantis skustuvo ašmenimis" (angl. Blade Runner) (1982) androidai beveik nesiskiria nuo žmonių. Replikantai buvo sukurti sunkiems darbams kolonijose ar raudonųjų žibintų rajonuose. Įvykiai vyksta 2019 m.

    Dabar artimiausia Rachelės konkurentė yra Sofija, Honkongo kompanijos "Hanson Robotics" kūrinys. Kol kas Sofijos veidas imituoja iki 60 emocijų, ji neturi apatinės kūno dalies ir plaukų.

    Кадр из фильма Бегущий по лезвию
    © Photo : Norman Lear/Tandem Productions (1982)
    Kadras iš filmo "Bėgantis skustuvo ašmenimis"

    Balso asistentas

    Dirbtinis intelektas, atliekantis įprastas užduotis — nė vienas filmas apie keliones į kosmosą neapsieidavo be tokio personažo nuo 1960-ųjų. Dabar tokie padėjėjai yra beveik bet kuriame išmaniajame telefone. Jie gali palaikyti pokalbį, tačiau manoma, kad jiems vis dar trūksta humoro jausmo.

    O jei jie taps protingesni? Kaip filme "Ji" (2013), kur vienišas rašytojas Theodore'as perka balso asistentą, kuris jam tampa ne tik draugu. Kompiuteris išsirenka sau vardą Samanta ir kalba maloniu aktorės Scarlett Johansson balsu.

    Кадр из фильма Она
    © Photo : Annapurna Pictures (2013)
    Kadras iš filmo "Ji"

    Dronai

    Skraidantys robotai-medžiotojai "Hunter Killer" (HK) "Drone", kuriuos valdė superkompiuteris "Skynet", pirmą kartą pasirodė "Terminatoriuje". Džeimsas Kameronas taip pat pasiūlė didesnę ir sunkesnę "HK Bomber" mašiną, tačiau jai trūko lėšų.

    Dronai dabar naudojami daugumoje ginkluotų konfliktų.

    Кадр из фильма Терминатор
    © Photo : Pacific Western (1984)
    Kadras iš filmo "Terminatorius"

    Bioniniai protezai

    2016 metais JAV buvo pristatyti pirmieji kibernetiniai rankų protezai. Išmanioji sistema nuskaito raumenų signalus, leidžiančius atlikti daug sudėtingų judesių: valytis dantis, nešti sunkius krepšius. Įrenginys buvo pavadintas LUKE (Life Under Kinetic Evolution). 

    Jis taip pat nurodo į vieną pagrindinių "Žvaigždžių karų" personažą Luką Skaivokerį. Džedajus prarado ranką kovoje su Dartu Veideriu ir naudojo protezą.

    Кадр из фильма Звездные войны
    © Photo : Lucasfilm Ltd. (1980)
    Kadras iš filmo "Žvaigždžių karai"

    Patikimumo reitingas

    Daugiau "patinka" turintys socialinių tinklų vartotojai turi teisę į daugybę lengvatų, nepasiekiamų paprastiems mirtingiesiems: serialo "Juodasis veidrodis" herojė gyvena tokiame pasaulyje.

    Tokią "socialinių kreditų sistemą" Kinija išbando daugiau nei penkerius metus. Dėl nesumokėtų baudų, garsiai grojančios muzikos, vėlavimų į darbą galima prarasti teisę, pavyzdžiui, pirkti lėktuvo ar traukinio bilietą.

    Кадр из сериала Черное зеркало
    © Photo : Channel 4 Television Corporation (2011-...)
    Serialas "Juodasis veidrodis"

    Suprojektuoti vaikai

    Dėl genų inžinerijos pasiekimų idealūs, niekuo nesergantys žmonės valdo pasaulį — toks yra filmo "Gataka" siužetas. Čia kiekvienas yra genetiškai užprogramuotas ir liūdna ateitis laukia tų, kurie gimė iš meilės, o ne laboratorijoje.

    2018 metais He Jiankui iš Kinijos paskelbė, kad atliko eksperimentą dvynukams, todėl jie yra apsaugoti nuo ŽIV. Genetikas pabrėžė, kad jis siekė gelbėti žmonių gyvybes, tačiau 2019 metų pabaigoje jam buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

    Кадр из фильма Гаттака
    © Photo : Columbia Pictures Corporation (1997)
    Filmas "Gataka"

    Neuralizatorius

    Filme "Vyrai juodais drabužiais" (angl. Men in Black) agentai turėjo įrenginius, leidžiančius ištrinti atmintį. 

    Šiuo metu aktyviai vyksta atminties koregavimo eksperimentai: pavyzdžiui, 2014 m. Japonijos neuromokslininkai privertė laboratorines peles pamiršti patirtą baimę.

    Кадр из фильма Люди в черном 3
    © Photo : Amblin Entertainment (2012)
    Kadras iš filmo "Vyrai juodais drabužiais – 3"

    Multipasas

    Filmo "Penktasis elementas" scena, kurioje Milos Jovovič įkūnyta herojė oro uoste pristato savo naują dokumentą, jau seniai tapo memu. 

    Apie "multipasą", kurį turi gauti visi Rusijos piliečiai, kalbama nuo 2013 metų. Plastikinėje kortelėje su "čipu" bus sujungti keli dokumentai, įskaitant SNILS ir vairuotojo pažymėjimą. Neseniai Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad pirmieji elektroniniai pasai pasirodys Maskvoje iki 2021 metų gruodžio mėnesio.

    Кадр из фильма Пятый элемент
    © Photo : Gaumont (1997)
    Filmas "Penktasis elementas"
    Tegai:
    ateities technologijos, technologijos, kompiuteris, filmai, kinas

    Svarbiausios temos