05:34 2021 Balandžio 16
Tiesioginis eteris
  • USD1.1970
  • RUB92.2336
    Kultūra
    Gauti trumpą nuorodą
    Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (271)

    Paraišką įvertins tarptautiniai ekspertai ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetas. Tikimasi, kad vertinimo procesas prasidės dar šiemet

    VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. UNESCO Pasaulio paveldo centrui Paryžiuje pateikta nominacinė paraiška "Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.", praneša Kultūros ministerija.

    Paraiška teikiama vertinti tarptautiniams ekspertams ir UNESCO Pasaulio paveldo komitetui, siekiant Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 

    Pirmieji darbai rengiant dokumentus, reikalingus Kauno modernizmo architektūrą įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pradėti 2016 metais. Tikimasi, kad paraiškos vertinimo procesas prasidės dar šiemet. Jis truks iki pusantrų metų. 

    Paraiškoje atlikta lyginamoji panašių vertybių analizė tarptautiniu mastu, išgrynintas vertybės autentiškumo ir integralumo aprašas, pateiktas išskirtinės visuotinės vertės pagrindimas. 

    Vadovaujantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Kauno modernizmo architektūra atitinka antrąjį žmonijos vertybių sklaidos liudijimo kriterijų, taip pat — ketvirtąjį kriterijų kaip "tam tikro tipo pavyzdys, iliustruojantis svarbų žmonijos istorijos etapą".   

    Apie Kauno modernizmą

    Kauno modernizmas atstovauja unikaliam XX a. meninių idėjų inspiruotos architektūros sambūviui su lokaliu istoriniu palikimu ir išplečia modernizmo architektūros sąvoką, atskleisdamas modernizmo įvairovę. 

    Kauno tarpukario architektūra buvo optimizmo blyksnis dramatiškoje XX a. pirmosios pusės pasaulio istorijoje, kai valstybių sienos keitėsi itin greitai. Modernusis Kaunas yra puikus istorinio miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys. Tvari Kauno raida, integruojant istorinį palikimą ir gamtinę aplinką, sukūrė išskirtinį miesto kraštovaizdį ir modernią architektūrinę kalbą, atspindinčią XX a. miestų modernizavimo procesus.

    UNESCO teikiamos paraiškos stiprybė — sprendimas vertybės teritoriją ir jos apsaugos zoną sutapdinti su į Kultūros vertybių registrą įrašytų vietovių teritorijų ir apsaugos zonų ribomis, t. y. nenumatyti papildomos apsaugos ar esamų teritorijų ribų plėtimo. Vertybės teritoriją sudaro Naujamiestis (trys teminės zonos: centrinė (administracinė), gyvenamoji ir pramoninė) ir Žaliakalnis (penkios teminės zonos: miestas-sodas (Minties ratas), Kauko rajonas, Perkūno rajonas, Ąžuolyno parkas su sporto infrastruktūra ir Krašto apsaugos ministerijos Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija (dabartinis Kauno technologijos universiteto Chemijos fakultetas). 

    Paraiška "Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m." parengta Kultūros ministerijai bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu. 

    Temos:
    Kaunas — antroji Lietuvos sostinė (271)

    Dar šia tema

    Rusija kreipsis į UNESCO dėl tarybinio paminklo nugriovimo Lietuvoje
    Kaunas dar kartą padidino mobiliojo patikrų punkto pajėgumus
    Rusijos atstovas UNESCO: Kijevas elgiasi lyg laukinis žmogus su pagaliu koncerte
    Suomiška pirtis pateko į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą
    Tegai:
    UNESCO, Kaunas

    Svarbiausios temos