22:03 2019 Gruodžio 07
Tiesioginis eteris
  • USD1.1094
  • RUB70.7441
    © Sputnik .

    Latvija ir Estija sutarė sukurti bendrą dujų rinką su Suomija, nes anksčiau Vilnius nekreipė į jų interesus jokio dėmesio, sakė žurnalo "Geoenergetika.ru" vyriausiasis redaktorius Borisas Marcinkevičius

    VILNIUS, kovo 2 — Sputnik. Inčukalno požeminė dujų saugykla Latvijoje savaime yra unikalus Baltijos regiono reiškinys, nes nei Lietuvoje, nei Estijoje, nei Rusijoje nėra nieko panašaus, interviu "Sputnik Lietuva" sakė žurnalo "Geoenergetika.ru" vyriausiasis redaktorius Borisas Marcinkevičius.

    "Ją (Inčukalno saugyklą — Sputnik) atrado gana seniai — dirba jau daugiau nei 50 metų. <…> Dabar jos pakanka, net su pertekliumi. Baltijos šalių gyventojų skaičius sumažėjo, pramonės poreikiai sumažėjo. Ji bus eksploatuojama ilgą laiką vien dėl to, kad yra paklausa iš Rusijos. Žiemą, šildymo sezono metu, Inčukalno dujos aprūpina Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį <...> Latvija gali būti laikoma vienintele pasaulio šalimi, kuri tiekia dujas Rusijai", — sakė ekspertas.

    Geologai daugiau nei dešimt metų ieškojo tokios saugyklos regione, tačiau Lietuvoje ir Estijoje nieko panašaus nebuvo, pažymėjo Marcinkevičius.

    Ekspertas taip pat paaiškino, kas sukėlė trijų Baltijos šalių nesantaiką. Pasak Marcinkevičiaus, Lietuva, Latvija ir Estija pačios labai prisidėjo prie atsiskyrimo.

    Helsinkis, Ryga ir Talinas kartu nusprendė organizuoti bendrą dujų rinką be Vilniaus. Nuo 2020 metų pradžios jie įves vienodus gamtinių dujų importo tarifus. Tai atsitiks po to, kai pradės veikti "Balticconnector" dujotiekis, statomas tarp Suomijos ir Estijos.

    Ekspertas pažymėjo, kad tokį kaimynų sprendimą nulėmė Lietuvos veiksmai.

    "Priežastis: kai 2009 metais buvo planuojamas masinis pasitraukimas iš "siaubingos priklausomybės nuo Rusijos", Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai susirinko Rygoje, kur sprendė, kaip tinkamai atsijungti. Reikėjo atsijungti ir nuo dujų, ir nuo elektros. Samprotavo gana protingai. <…> 2014 metais Grybauskaitė nusprendžia, kad reikia išsinuomoti laivą "Independence" ir savarankiškai valdyti suskystintas dujas. Grubiai tariant, ji priėmė sprendimq vienašališkai, tikėjo, kad Latvija ir Estija turi blogą atmintį, tačiau jų atmintis yra labai gera", — sakė Marcinkevičius.

    Jis pridūrė, kad kai Vilnius kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamas finansinės paramos, kilo klausimas dėl Klaipėdos SGD terminalo statuso, o Ryga ir Talinas atsisakė jį pripažinti regioniniu. Be to, Baltijos valstybės nenorėjo pirkti suskystintų gamtinių dujų iš savo kaimynės.

    "Europos Komisija sakė: "Atsiprašome, projektas nėra regioninis, nebus pinigų"", — priminė Marcinkevičius ir pabrėžė, kad tai tapo "Baltijos vienybės" pabaiga.

    Praėjusią vasarą Lietuva nusprendė išpirkti SGD saugyklą, kurią ji nuomoja iš Norvegijos. Dabar "Klaipėdos nafta" kasmet už nuomą moka po 60 mln. eurų.

    SGD daugiausia importuojama iš JAV ir Norvegijos. Kai kurie ekspertai mano, kad Amerikos dujos Lietuvai kainuoja daugiau nei Rusijos kuras, tačiau valdžia neatskleidžia sąnaudų, kurias išleidžia suskystintoms gamtinėms dujoms pirkti, ir teigia, kad tai yra pelninga.

    Dar šia tema

    Kas Lenkijai naudinga, Lietuvai — brangu: ES susipainiojo dujų voratinklyje
    Ekspertas: Baltijos šalys praktiškai neturi kitų dujų tiekėjų, išskyrus Rusiją
    O kas gi už vartų? Lietuva sukūrė pasaką apie "Europos dujų vartus"
    Ekspertas: nepaisant Lietuvos "pastangų", "Gazprom" dalis ES rinkoje auga
    Tegai:
    suskystintos gamtinės dujos (SGD), dujos, Baltijos šalys, energetika

    Dar vaizdo įrašų

    Svarbiausios temos