17:32 2019 Liepos 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1216
  • RUB70.6478
    Vilnius, archyvinė nuotrauka

    Ekspertas: kovoje už "šviežią" ekonomiką Baltijos šalys praras daug pinigų

    © Depositphotos
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    3001

    Kartu jos demonstruos energingą veiklą. Tie, kurie dalyvaus kovoje, bus patenkinti, tačiau likusieji sulauks didesnių problemų, sako ekonomistas Michailas Chazinas

    VILNIUS, birželio 20 — Sputnik. Balandžio-gegužės mėnesiais kai kuriuose Lietuvos rajonuose kritulių kiekis net nepasiekė 20 milimetrų. Kai kurie klimatologai teigia, kad beveik visas šalies žemės ūkio sektorius atsidūrė kritinėje padėtyje dėl klimato kaitos.

    Anksčiau Europos Komisija pateikė iniciatyvą iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios/palankesnės ekonomikos. Neaišku, ar Lietuva prisijungs prie šios iniciatyvos.

    Interviu Sputnik Lietuva ekonomistas, publicistas Michailas Chazinas abejoja, kad iki 2050 metų ES bus tokia pati kaip šiandien.

    "Šiuo atveju, tai gana beprasmis biurokratinis renginys, kuris nieko nesukels, išskyrus beprasmes išlaidas. <…> Tačiau, jei reikia, atitinkamai, tris kartus reikia mažinti atlyginimą, žmonės knebinėsis žemėje, kodėl gi ne, bet bus "šviežia" ekonomika. <…> Na, bus demonstruojama energinga veikla. Pora patikimų "žaliųjų" organizacijų surinks pinigus, tai bus tiek vietos, tiek Europos Sąjungos milžinai. Tie, kurie dalyvauja šiame procese, bus patenkinti, likusieji sulauks didesnių problemų", — sakė jis.

    Chazinas pridūrė, kad Baltijos valstybių valdžios institucijos stengiasi išlikti valdžioje bet kokia kaina.

    "Kadangi Baltijos respublikų valdžia turi vienintelį gyvenimo tikslą — išlaikyti valdžią bet kokia kaina, net savo gyventojų sąskaita, imasi aršios rusufobijos... Na, tai yra pozicija, kuri tik kenkia. Ir netrukus labai pakenks, nes jie savo valia neatsisakys valdžios", — sakė jis.

    "LRT forume" klimatologas Arūnas Bukantis tvirtino, kad balandžio–gegužės mėnesiais kai kuriose Lietuvos vietovėse neiškrito nė 20 milimetrų kritulių. Anot jo, paspiginus saulei ir sparčiai kylant temperatūrai, paviršinis dirvožemio sluoksnis kaipmat išdžiūvo, o tokiame nei pasėliai veši, nei vaismedžiai derlių krauna. Pasak jo, visa žemės ūkio sritis atsidūrusi ties kritine riba beveik visoje Lietuvoje.

    Dar šia tema

    Nuo sausros nukentėję Lietuvos žemdirbiai gaus kompensaciją
    Dviejose Lietuvos savivaldybėse prasidėjo stichinė sausra
    Tegai:
    Lietuva, sausra, klimatas

    Svarbiausios temos