20:53 2019 Spalio 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1031
  • RUB70.8543
    Ignalinos AE, archyvinė nuotrauka

    Lietuva visiškai nutraukė santykius su Rusija ir dabar sielojasi dėl IAE

    CC BY-SA 3.0 / Schyll / Ignalina Nuclear Power Plant
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (53)
    72 0 0

    Tuo tarpu Europos Sąjunga neplanuoja padėti Vilniui sutvarkyti branduolines atliekas, sakė ekspertas Aleksejus Anpilogovas

    VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Lietuva pasirinko netinkamiausią variantą, atsisakydama Rusijos pagalbos uždarant Ignalinos AE (IAE), interviu Sputnik Lietuva sakė branduolinės energetikos ekspertas, istorinių tyrimų fondo "Osnovanie" direktorius Aleksejus Anpilogovas.

    Anksčiau Lietuvos energetikos ministerija paskelbė, kad Vilnius pradės taupyti lėšas branduolinės elektrinės radioaktyviųjų medžiagų atliekynui. Manoma, kad Lietuvai reikės 2,52 mlrd. eurų. Tam, kad pavyktų sukaupti reikiamas lėšas, valstybės valdomos įmonės kasmet perves į Rezervinio fondo sąskaitą 25 proc. dividendų.
    Anpilogovas pažymėjo, kad Lietuva nusprendė uždaryti objektą dėl noro gauti ES lengvatas, nes IAE likvidavimas buvo viena iš šalies narystės ES sąlygų. Maskva pasiūlė pašalinti reaktoriaus kurą, tačiau Lietuva atsisakė pagalbos.

    "Žinoma, tai nebūtų nemokama procedūra, nes tuo metu Lietuva jau "sulaužė puodus" su Rusijos Federacija. Lietuviai pasiskaičiavo, kad jie kažką sugebės sutaupyti, ir atsisakė tokių bendradarbiavimo galimybių su Rusijos Federacija. <...> Dėl to dabar šykštuoliai moka du kartus, tris, keturis kartus, ir iš tikrųjų netgi šis atliekynas, kuris bus įrengtas, paprasčiausiai paliks panaudoto branduolinio kuro šalinimo atsakomybės klausimą kitai kartai", — sakė jis.

    Pasak eksperto, šiuo metu pasaulyje yra tik dvi šalys, kurios vykdo uždarą branduolinių atliekų ciklą — tai Rusija ir Prancūzija. Tačiau iš Prancūzijos pusės Lietuva nesulaukė pasiūlymų, pridūrė Anpilogovas.

    Jis pabrėžė, kad atliekyno statyba būtų vienintelis būdas Vilniui kažkaip kontroliuoti tolesnį panaudoto kuro likimą.

    Ekspertas taip pat neatmetė galimybės, kad tarifai gyventojams gali padidėti, nes dividendai yra priemonė vidaus investicijoms, ypač valstybinėms įmonėms.

    O Europos Sąjunga neketina padėti Lietuvai tvarkyti branduolines atliekas.

    "Man atrodo, kad Lietuva dabar laukia, kaip sakoma, tokio radioaktyvaus kūdikio. Be Europos Sąjungos", — apibendrino jis.

    Ignalinos AE

    1983 metais atidaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvai įstojus į ES, 2009 metų gruodžio 31 dieną visiškai nutraukė elektros energijos gamybą. Lietuvos gyventojai priešinosi atominės elektrinės uždarymui, o valstybė tapo labiau priklausoma nuo elektros tiekimo iš kitų šalių.

    AE demontavimo projektas, kurio vertė siekia apie tris milijardus eurų, daugiausia finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Lietuva iš valstybės biudžeto skiria tik 14 procentų nuo bendros sumos ir turės padidinti savo įnašą iki 20 procentų. Tikimasi, kad Ignalinos AE uždarymas baigsis 2038 metais.

    Vilnius planavo statyti naują, Visagino AE, bendradarbiaudamas su Latvija ir Estija, tačiau projektas buvo sustabdytas dėl pasikeitusios Lietuvos valdžios ir situacijos rinkoje.

    Temos:
    Ignalinos atominės elektrinės uždarymas (53)

    Dar šia tema

    Ekspertas: dėl "baisiosios Rusijos" lietuviai už energiją mokėjo mažiausiai ES
    Astravo AE — Lietuvos patriotų baimių šaltinis
    "Uždirba pinigus kaip tik gali": Lietuvoje energetikai apeina politiką
    Gitanas Nausėda rodo pirmąją "geltonąją kortelę" valdančiajai koalicijai
    Tegai:
    Ignalinos AE, Rusija, Lietuva

    Svarbiausios temos