09:24 2019 Gruodžio 09
Tiesioginis eteris
  • USD1.1094
  • RUB70.7441
    Saulės baterijos, archyvinė nuotrauka

    ES pasiteisindama aplinkos apsauga, žlugdo Lietuvos ekonomiką, teigia ekspertas

    © Sputnik / Виктор Толочко
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    36

    Perėjimas prie alternatyvių energijos šaltinių nulems tai, kad Lietuvos pramonė gali visiškai sužlugti, mano ekspertas Aleksejus Zubecas

    VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. Perėjimas prie alternatyvios energijos yra turtingų ir klestinčių ES valstybių, kurioms Lietuva nepriklauso, "žaisliukas", teigia ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas.

    Anot jo, vienintelė tokios energijos plėtros galimybė Lietuvoje yra perėjimas prie dujų gamybos, tačiau tai valstybei kainuos daugiau nei anglis ar nafta.

    "Reikėtų suprasti, kad tai staigiai padidins šilumos gamybos sąnaudas Lietuvos teritorijoje. Tai reikš, kad šalies ekonomika bus mažiau konkurencinga nei dabar. Tai iš tikrųjų, pasinaudojusios pretekstu dėl aplinkos apsaugos, turtingos ir ekonomiškai išsivysčiusios šalys <...> žudo energetiką ir pramonę tose šalyse, kurios gali tapti konkurentės Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos pramonei", — interviu Sputnik Lietuva sakė Zubecas.

    Jis pridūrė, kad net norint sukurti naują alternatyvią energiją, techniškai to neįmanoma padaryti.

    Kelias Vilniuje, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    "Tai tiesiog paskatins tai, kad Lietuvos pramonė, taip pat ir kitų Baltijos šalių, kur įvedamos lygiai tokios pačios ES aplinkos apsaugos direktyvos, degraduos", — apibendrino jis.

    Lietuvos vyriausybė preliminariai patvirtino integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, į kurį įtraukta nemažai "kovos su globaliais klimato pokyčiais" priemonių. Iki 2030 metų Vilnius tikisi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 procentų (palyginti su 2005 metais), padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 procento ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendrame energijos balanse iki 32 procentų.

    Bendra numatytų tikslų iki 2030 metų įgyvendinimo kaina siekia 14 milijardų eurų. Neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai teks sumokėti 300 milijonų eurų.

    Dar šia tema

    Prekybininkams bus skiriamos baudos už nemokamus plastikinius maišelius
    Greta Thunberg pažemino Britaniją ir padėjo Rusijai užsidirbti
    Ekspertas įstatymą dėl tūkstančio eurų paramos vairuotojams pavadino "kvailu"
    Seime reikalaujama nustatyti smarkiai padidėjusios taršos Klaipėdoje kaltininkus
    Tegai:
    atsinaujinantys energijos šaltiniai, alternatyvieji degalai, Lietuva, ES

    Svarbiausios temos