14:16 2020 Liepos 02
Tiesioginis eteris
  • USD1.1200
  • RUB79.6793
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Baltijos šalių vadovai atkreipia savo kolegų dėmesį į tai, kad šalims, kurių gerovės lygis nesiekia ES vidurkio, bendra žemės ūkio politika yra labai svarbi kovoje su klimato kaita

    VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Baltijos šalių vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad kitas ilgalaikis ES biudžetas kenkia tikslui siekti "klimato neutralumo", penktadienį pranešė Estijos vyriausybės spaudos tarnyba.

    Derliaus nuėmimas, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Александр Кряжев

    "Klimato neutralumas" reiškia nulinę anglies dvideginio emisiją, ją sumažinant iki minimumo ir kuriant kompensacinius mechanizmus, siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų poveikį.

    Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas, Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį išsiuntė bendrą pareiškimą Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovams.

    "Trys Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad kitas ilgalaikis 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetas turėtų padėti ES valstybėms narėms pasiekti "klimato neutralumą", tačiau biudžeto sumažinimas sukels pavojų šiam tikslui. Jokiu būdu negalima sumažinti sanglaudos politikos biudžeto, nei lėšų, skiriamų žemės ūkio politikai, nes jos bus investuojamos į kovą su klimato kaita", — rašoma dokumente.

    Baltijos šalių vadovai atkreipia savo kolegų dėmesį į tai, kad šalims, kurių gerovės lygis nesiekia ES vidurkio, bendra žemės ūkio politika yra labai svarbi kovoje su klimato kaita.

    "Šiame kontekste staigus Europos Komisijos Baltijos šalims skirtų lėšų sumažinimas kelia didžiulį apgailestavimą ir yra kenksmingas. Negalima pateisinti pastebimo tiesioginių žemės ūkio subsidijų lygio skirtumo skirtingoms šalims. Tai kelia grėsmę bendrosios rinkos veikimui, nes žemės ūkio produktų gamintojams dar nebuvo sukurtos vienodos galimybės", — sakoma dokumente.

    2018 metų lapkričio mėnesį Europos Komisija pristatė ilgalaikę strateginę šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo koncepciją. Remiantis strategijos projektu, iki 2050 metų Europos elektros energijos pramonė turėtų būti visiškai pakeista "švaria energija", kai daugiau nei 80% elektros energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

    Dar šia tema

    Gabrieliau, iš kur pinigai: kuo stebina naujas Lietuvos turtuolių reitingas
    Lietuvos ūkininkai pralaimėjo sankcijų karą su Rusija
    Lietuvai nepatiko ES biudžeto siūlymai dėl išmokų ūkininkams
    Deportacija ir krizė: kas laukia Baltijos šalių po "kietojo Brexit"
    Ekspertas: iš Baltijos gali būti atimtos ES subsidijos dėl aferos su "Rail Baltica"
    Tegai:
    ES, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos