01:42 2020 Gruodžio 02
Tiesioginis eteris
  • USD1.1968
  • RUB90.7837
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Vietiniai valdžios atstovai latvius, lietuvius ir ukrainiečius nuvers kaip liepas dėl garsiojo "Rusijos sutramdymo"

    VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas pradeda naują mokesčių reformą šalyje, kad padidintų įplaukas į valstybės biudžetą. Panašiu keliu eina kaimyninės Lietuvos valdžia, kur nuo sausio didėja bankų pelno mokestis. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis bando ieškoti netradicinių būdų Ukrainos iždui papildyti: privatizavimas, žemės pardavimas, azartinių lošimų legalizavimas ir pan. Pagrindinis visų trijų šalių vadovybės tikslas yra tas pats: gauti lėšų militarizacijai, "energetinei nepriklausomybei" ir kitoms ekonomiškai absurdiškoms ir brangioms antirusiškos politikos priemonėms, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

    Kaip žinote, bet kurioje valstybėje visada trūksta pinigų. Net klestinti Prancūzija kartas nuo karto pradeda "purtyti" savo piliečius (būtent pernai padidėję mokesčiai už benziną ir dyzeliną paskatino "geltonųjų liemenių" protestus). Ką jau kalbėti apie Baltijos šalis, kuriose pinigų niekada nebuvo itin daug, arba apie Ukrainą, kur kapitalas nuplaukė su Maidano, ekonominės krizės ir karo Donbase banga?

    Šiose šalyse kiekviena nauja valdžia pradės savo darbą ieškodama papildomų finansavimo šaltinių.

    Regis, Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ekonomikos klausimai domina kur kas labiau nei Dalią Grybauskaitę. Jo pagrindinė idėja yra sukurti "gerovės valstybę". Bet tam pirmiausia reikia įsigyti "statybinių medžiagų", tai yra, pinigų. Šiuo tikslu Nausėda  inicijavo tam tikrų mokesčių tarifų peržiūrą.

    Ruletė kazino, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Екатерина Лызлова

    Procesas prasidėjo: Seimo sprendimu nuo naujųjų metų papildomai bus apmokestinamas finansinių įstaigų pelnas, kuris viršija 2 milijonus eurų. Taršių automobilių savininkai turės mokėti už aplinkos taršą, asmenų nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas sumažintas nuo 220 tūkst. iki 150 tūkst. eurų, neapmokestinamo minimumo augimas sulėtėjo.

    Už šias reformas turės sumokėti paprasti Lietuvos žmonės. Net tais atvejais, kai naujosios taisyklės nėra tiesiogiai su jais susijusios.
    Padėtis bankuose tai aiškiai parodė. Išgirdę apie planus padidinti finansų įstaigų pelno mokesčio tarifus, bankininkai iškart perspėjo, kad bus priversti kelti savo paslaugų kainas.

    Latvijoje mokesčių reformos plėtra užsiima ministras pirmininkas Arturas Krišjanis Karinšas. Neseniai jo vyriausybė padidino minimalų biologinių papildų, naudojamų benzinui ir dyzelinui, dydį (vairuotojams ši "žalia" norma sukels papildomų išlaidų). Po to pasikeitė naftos produktų ir tabako gaminių akcizų tarifai.

    Ir tai tik pradžia.

    Anot Karinšo, iki kitų metų pavasario Baltijos šalių valdžia ras "neskausmingiausius būdus gyventojams padidinti mokesčių įplaukas į biudžetą".
    Skamba gražiai, tačiau jei metodai neskausmingi, pajamos tik šiek tiek padidės. O Karinšas aiškiai tikisi kitokio efekto.

    Kuo daugiau pinigų Latvijos vyriausybė paims iš savo piliečių kišenių, tuo ilgesniam "norų sąrašui" bus galima skirti biudžeto lėšų.

    "Žaliasis" apmokestinimas tikrai padidės (Ryga prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus Europos Sąjungai), sumažės ir bus panaikintos mokesčių lengvatos. Prasidės socialinių įmokų nemokančių asmenų "medžioklė": finansų ministras Janis Reirs primena, kad tokių žmonių šalyje yra apie 250 tūkst. Nearti dirvonai!

    Panašūs procesai vyksta ir Ukrainoje. Vladimiro Zelenskio komanda karštligiškai ieško šaltinių, kaip papildyti valstybės biudžetą.

    Iš dalies taip yra dėl "liaudies tarnų" noro greičiau parduoti žemės ūkio paskirties žemę ir pritraukti Vakarų žaidėjus, kurie yra pasirengę pasiūlyti rimtesnes sumas nei vietiniai agrariniai "karaliai". Be to, vėliau galima tikėtis Tarptautinio valiutos fondo, kuris jau seniai reikalavo Kijevo vykdyti žemės reformą, dosnumo.

    Neseniai Aukščiausioji Rada bandė ištraukti azartinius lošimus "iš šešėlio", tačiau balsuoti už atitinkamą įstatymo projektą nepavyko. Atsakydamas piktas Zelenskis paskelbė karą lošimų verslui. Vyriausybė uždraudė šį verslą prisidengiant valstybinėmis loterijomis, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas pranešė, kad visos nelegalios lošimų įstaigos nustoja veikti nuo gruodžio 20 dienos.

    Ir niekas nekreipia dėmesio į to, kas vyksta, absurdiškumą: vyriausybė nusprendžia uždaryti institucijas, kurios ir šiaip nederėtų dirbti.
    Prie to pridedame didelio ir mažo privatizavimo planus, išdėstytus 2020 metų biudžete. Zelenskis planuoja parduoti daugumą įmonių, kurioms vis dar priklauso valstybei. Kaip planavo valdžia, kiti metai Ukrainai bus parengiamieji, ir tik vėliau prasidės spartus ir nesustabdomas ekonomikos augimas.

    Palyginti su kolegomis iš Baltijos šalių, Zelenskis yra išradingas, tačiau juos vienija bendra motyvacija — padidinti biudžeto pajamas. Tik klausimas, kaip efektyviai valstybė valdo įplaukas.

    Mokesčiai gali būti nepaprastai dideli, tačiau jei jie bus paversti socialinėmis išmokomis, vargu ar gyventojai skųsis. Baltijos šalys ir Ukraina rodo priešingą modelį.

    Pavyzdžiui, kam Nausėda ir kompanija pirmiausia išleis pajamas?

    Nesunku atspėti: Lietuvos valdžiai svarbiausias prioritetas išlieka kariuomenė.

    Karinis biudžetas turėtų augti, kol jis pasieks bent 2,5% dabartinių 2% BVP, nors Trampas teigė, kad būtų malonu pasiekti 4% lygį. O kiek pinigų teks išleisti naujiems ginklams (žinoma, amerikietiškiems) įsigyti!

    "Energetinė nepriklausomybė" SGD terminalo Klaipėdoje pavidalu ir elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa taip pat reikalauja didelių išlaidų. Nepamirškite apie entuziazmą, kurio apimta Lietuva pasiryžo įvykdyti "žaliąjį" Europos Sąjungos susitarimą. Nausėda apskaičiavo, kad iki 2050 metų Lietuva išleis 41 milijardą eurų kovai su klimato kaita. Bet net jei Lietuvai pavyks derėtis dėl didelių subsidijų iš Europos fondų, dalis šios sumos vis tiek turės būti skirta iš valstybės biudžeto.

    Ukrainoje visos "gėrybės" tuo labiau atitenka saugumo pajėgoms. Tai liečia ne tik kariškius: kasmet biudžetas maitina didžiulę Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų ir specialiųjų tarnybų armiją.

    "Energetinės nepriklausomybės" klausimas yra ne mažiau aštrus nei Baltijos šalyse. Ukraina investavo daug pinigų į savo dujų pramonės plėtrą. 

    Galiausiai viskas susiveda į tai, kad vietiniai valdininkai latvius, lietuvius ir ukrainiečius nuvers kaip liepas dėl garsiojo "Rusijos sutramdymo".

    Įdomu, ką pastarieji mano apie tokias perspektyvas, klausia straipsnio autorius.

    Dar šia tema

    Lietuvoje išgalvojami nauji mokesčiai apsaugai nuo "Rusijos agresijos"
    Lietuva atsidūrė tarp atsiliekančiųjų ES pagal pajamas iš mokesčių
    Karui su "Gazprom" Lietuva ieško pinigų mokesčių mokėtojų kišenėse
    Seimas pritarė transporto priemonės registracijos mokesčio projektui
    Tegai:
    Rusija, ukrainiečiai, lietuviai, latviai

    Svarbiausios temos