19:42 2020 Balandžio 07
Tiesioginis eteris
  • USD1.0885
  • RUB82.5675
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija sudarys 2,3 proc., teigia Lietuvos banko ekonomistė

    VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Prognozuojama, jog šiemet atlyginimų augimo tempas beveik triskart viršys infliaciją. Vis dėlto, lėtėjant ekonomikos apsukoms, gyventojų perkamoji galia taip pat didės lėčiau, teigė Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė.

    Naftos kainos

    Kaip pažymi ekonomistė, jei naftos žaliavų rinka nepateiks staigmenų, šiemet infliacija turėtų būti šiek tiek didesnė nei pernai ir sudaryti 2,3 proc. Tačiau energijos produktų kainas reikšmingai veiks valdžios sprendimai. 

    Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    LB duomenimis, daugiau kaip 6 proc. išlaidų vidutinis lietuvis "sudegina" automobilyje. Didinamai degalų kainas veiks nuo sausio 1 d. keliami akcizai benzinui ir dyzelinui, jų poveikį jau dabar rodo pakilusios degalų kainos, teigia Mociūnaitė. Numatoma, kad bendrai šie mokesčiai lems apie 0,2 proc. p. didesnę infliaciją.

    Pasaulinę naftos kaina prognozuojama sunkiau. Mažinamai naftos kainas turėtų veikti numatoma perteklinė naftos pasiūla.

    "Vis dėlto neapibrėžtumą šiuo atveju didina JAV ir Irano santykiai, ypač jei jie paveiktų naftos tiekimą iš Rytų. Tolesnė konflikto eskalacija ar atsakomieji veiksniai galėtų pakreipti naftos kainų raidą aukštyn, tai ir teko matyti šių metų pradžioje, kai naftos kaina šoktelėjo virš 70 dolerių už barelį", — teigė ekonomistė.

    Nuo sausio mėn. įsigalioję administruojamųjų kainų pokyčiai šiemet taip pat šiek tiek paplonins pinigines. Sutaupytas lėšas dėl 2020 m. 20 proc. sumažintų gamtinių dujų kainų "suvalgys" 15 proc. padidintos elektros, kuriai tenka didesnė gyventojų vartojimo išlaidų dalis, kainos.

    Kainos parduotuvėse

    Prognozuojama, kad maisto kainos turėtų kilti šiek tiek lėčiau. Tam įtakos turės numatomas mažesnis pasaulinių maisto žaliavų kainų augimas, nebent jį reikšmingai paveiktų sunkiai nuspėjami įvykiai — Lenkijoje užfiksuoto paukščių gripo plitimas ar nepalankūs orai, kurie tampa vis mažiau prognozuojami dėl klimato kaitos.

    Degalinė Vilniuje, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Tokie įvykiai padarė reikšmingą įtaką praėjusiais metais sparčiau kilusioms maisto kainoms.

    Vertinant šiųmetes kainas, svarbūs bus ir mokestiniai pakeitimai. Didinamas akcizas lems stipraus alkoholio brangimą, o tai padidins infliaciją apie 0,1 proc. p.

    Paslaugų kainos

    Vis dar sparčiai kylant darbo užmokesčiui, šiemet paslaugų kainų augimas neturėtų išsikvėpti — jis nulems didžiąją dalį infliacijos, teigiama LB pranešime.

    Visoms paslaugoms vidutinis vartotojas skiria daugiau nei ketvirtadalį visų savo išlaidų, o praėjusiais metais paslaugų kainos didėjo vidutiniškai 5 proc.  Tiesa, kai kurių paslaugų kainos kilo sparčiau, pavyzdžiui, greitojo maisto ir maisto išsineštinai paslaugos brango daugiau nei 9, o apmokamo namų ūkio personalo paslaugų kainos — daugiau kaip 20 proc.

    Vis dėlto sparčiai brangstančioms pastarosioms paslaugoms vidutinis vartotojas skiria mažiau nei 1 proc. savo pajamų.

    Kadangi darbo užmokestis paslaugų sektoriuje sudaro didesnę sąnaudų dalį nei pramonės sektoriuje, be to, daro įtaką paslaugų paklausai, sparčiai didėjęs darbo užmokestis buvo vienas iš pagrindinių paslaugų kainų augimo veiksnių.

    Darbo užmokestis kils lėčiau

    Pernai darbo užmokestis Lietuvoje kilo vidutiniškai 9 proc. tempu, o tai didino spaudimą paslaugų kainoms tiek per didėjančias sąnaudas, tiek per augančią paslaugų paklausą.

    Šiais metais numatoma, kad darbo užmokestis kils lėčiau ir sieks 6,7 proc.

    "Kaip ir praėjusiais metais, gana didelio augimo galima tikėtis viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje atlyginimai didės lėčiau dėl sumažėjusių ekonomikos apsukų ir dėl to nebedidėsiančio spaudimo darbo rinkoje", — teigė LB ekonomistė.

    Siekiant, kad atlyginimai kiltų ir ateityje, bus svarbu didinti darbo našumą — investuoti į technologijas, žmonių išsilavinimą bei kvalifikacijos kėlimą, pažymėjo Mociūnaitė.

    Lietuvos politikai reguliariai skelbia apie šalies "sparčiai augančią ekonomiką", tačiau minimalus atlyginimas Lietuvoje yra vienas žemiausių ES. Taip pat kelis dešimtmečius šalį kamuoja demografinė krizė. Darbingi žmonės palieka Lietuvą geresnio gyvenimo ieškodami kitose ES šalyse, kur geresnis pragyvenimo lygis ir didesni atlyginimai.

    Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad be paramos iš išorės "Lietuvos sėkmės istorija iš karto pavirs moliūgu".

    Jis taip pat pareiškė, kad ES dirbtinai palaiko žemą pragyvenimo lygį Lietuvoje, norėdama panaudoti šalies išteklius kitų Europos zonų plėtrai.

    Dar šia tema

    Lietuvos bankas: kitąmet šalies ekonomika augs lėčiau
    Rusija ir Baltarusija nesugebėjo susitarti dėl naftos tranzito tarifų
    Lietuvos ekonomikos augimo tempas bus didesnis nei Latvijos ir Estijos
    Metinė infliacija Lietuvoje kiek didesnė nei ES vidurkis
    Tegai:
    nafta, kainos, atlyginimas, infliacija, Lietuvos bankas

    Svarbiausios temos