05:25 2020 Gegužės 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.0904
  • RUB77.9139
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (87)

    Baltijos šalys iš tikrųjų nesiėmė jokių realių žingsnių, kad sukurtų savo energetinio saugumo sistemą, tuo tarpu Rusija ieškojo naujų galimybių, mano ekspertas Aleksejus Anpilogovas

    VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Baltijos šalys nori pasitraukti iš BRELL, tačiau nedaro jokių realių veiksmų, kad sukurtų savo energetinis saugumą, interviu Sputnik Lietuva pasakė branduolinės energetikos ekspertas, mokslinių tyrimų ir pilietinių iniciatyvų plėtros fondo "Osnovanije" prezidentas Aleksejus Anpilogovas.

    Lietuva, Latvija ir Estija atidėjo savo energetikos sistemų bandomąjį atjungimą nuo BRELL žiedo.

    Kaliningrado Šiluminės elektrinės-2 direktorius Olegas Gurylevas pažymėjo, kad galbūt kažkuri iš Baltijos šalių visiškai atsisakė ir Baltijos šalys pajuto svyravimą.

    Tuo tarpu Kaliningrade autonominio darbo bandymai buvo sėkmingi. Jie buvo atlikti dar praėjusių metų gegužę, Rusijos objektai dirbo 72 valandas nepriklausomai nuo BRELL.

    Branduolinės energijos ekspertas Aleksejus Anpilogovas pažymėjo, kad Baltijos šalių požiūris į energijos gavimą turi išlaikyti vartotojišką pobūdį.

    "Baltijos šalys veikė pagal Krylovo pasakėčią apie laumžirgį ir skruzdėlyną, kai laumžirgis visą vasarą dainavo, o štai žiema artėja. Rusijos skruzdėlė dirbo, kūrė naujas galimybes savo energetikos sektoriui, o Baltijos šalys užsiėmė deklaravimu. Estija ketina pastatyti modulines elektrines, Lietuva — Visagino elektrinę vietoj Ignalinos, jie pastatys naujausią elektrinę arba su "Toshiba", arba su "Hitachi", arba su "Westinghouse Electric" (projektas uždarytas — Sputnik). Latvija taip pat bandė prastumti savo projektus. Be to, šios šalys svajojo apie atsinaujinančią energetiką — ar saulės, ar vėjo. Faktiškai jokių realių veiksmų, kad būtų sukurtas savas energetinis saugumas, nebuvo padaryta. Požiūris "pagaminkite mums energiją, o mes ją nupirksime" — turi išlaikyti vartotojišką pobūdį", — pasakė ekspertas.

    Anot Anpilogovo, Baltijos šalių pavyzdys rodo, kuo baigiasi tuščia retorika, kuri neparemta veiksmais.

    "Jos (Baltijos šalys — Sputnik) tikrai parodo, kuo baigiasi tuščia retorika, neparemta nei realiomis programomis, nei tuo labiau veiksmais. Manau, kad Baltijos šalys politiškai pasakys, kaip jos nutolsta nuo totalitarinės praeities, kažkokios energetikos, kuri dėl kažko yra neteisinga, tačiau tai nepakeis realybės. Kol Baltijos šalys sukurs savo tvarios elektros energijos gamybos projektą, visa tai bus tik politiniai pareiškimai", — pareiškė ekspertas.

    Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

    Lietuva, Latvija ir Estija iki 2025 metų planuoja išeiti iš BRELL energijos žiedo. Šalys aiškina savo poziciją noru užtikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.

    Planuojama, kad Baltijos šalys bus prijungtos prie Europos elektros sistemos per Lenkiją ― per jau sukurtą "LitPol" jungtį ir "Harmony link" jūrinį kabelį, kurį planuojama pastatyti.

    Kai kurie ekspertai mano, kad Lietuvai pasitraukus iš BRELL, šalyje liks tik energijos tiekimas iš Lenkijos ir jungtis "NordBalt", kurios darbas nuolat sutrinka. Be to, gali padidėti tarifai galutiniams vartotojams.

    Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad techniškai Baltijos šalys per kelerius metus gali pasiruošti BRELL ir įgyvendinti pasitraukimą iš BRELL, tačiau jos praras kai kuriuos pranašumus. Visų pirma, nebegalės atlikti energijos tilto vaidmens.

    Temos:
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (87)
    Tegai:
    energetinis saugumas, Rusija, BRELL, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos