18:30 2020 Gegužės 28
Tiesioginis eteris
  • USD1.1016
  • RUB77.9343
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Geležinkelio projekto problemos prasidėjo dar prieš koronaviruso pandemiją, nes svarbiausias veiksnys buvo ne ekonominis pagrįstumas, o politika, mano ekonomistas Michailas Beliajevas

    VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Dėl koronaviruso pandemijos susiklosčiusi padėtis pagilino projekto "Rail Baltica" problemas, nes projektas neturi ekonominio pagrindo, o tai reiškia, kad ES niekas už jį nekovos, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekonomistas, Rusijos strateginių tyrimų instituto ekspertas Michailas Beliajevas.

    Lietuvos susisiekimo ministerija pasiūlė sudaryti trijų viceministrų priežiūros komitetą, kad kontroliuotų geležinkelio magistralės "Rail Baltica" statybą.

    Vilnius taip pat paragino nenukrypti nuo uždavinio — laiku įgyvendinti projektą, nes jis svarbus ne tik Baltijos šalių regionui, bet ir visai Europai.

    Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi paskelbti viešųjų pirkimų procedūras geležinkelio linijos statyboms nuo Kauno link Latvijos sienos jau netrukus, o statybos darbus pradėti 2021 metais.

    Ekonomistas Michailas Beliajevas pažymėjo, kad mažai tikėtina, jog Europos pareigūnams užteks drąsos atvirai paskelbti apie projekto "Rail Baltica" nutraukimą, tačiau greičiausiai jis tyliai bus atidėtas ilgam laikui.

    "Tai, kad Lietuva bando dėti pastangas, gali būti suprantama. Ji nori išsaugoti veidą, nori būti veiklos centre ir pritraukti dėmesį. Ji galvoja, kad galbūt vis tiek pavyks gauti bent kažkokių pinigų, kad paremtų projektą. Nes jei yra kokie nors objektai, jiems reikalingi palaikymo pinigai. Tačiau ji bando rasti sprendimą valdymo srityje, nors problema — ekonominėje ir net politinėje srityje", — pažymėjo ekspertas.

    Anot jo, projektas pateko į krizės stadiją dar prieš koronaviruso pandemiją ir jos sukeltą krizę. Tačiau dabartinė padėtis pagilino "Rail Baltica" problemas, nes projektas neturi ekonominio pagrindo, o tai reiškia, kad ES niekas už jį nekovos.

    "Jau neįmanoma išspręsti šios problemos vadovaujantis vietinės tvarkos ir vietos reikšmės vadybiniais sprendimais. Nors Lietuva bando vaidinti savo numerį scenoje. Nors ir nedidelį ir nereikšmingą, bet bent būti tam tikrame naujienų landšafte ir vaizduoti politinę veiklą. Apie svarbą čia nėra nė žodžio, bet bent kad nepamirštų apie ją kaip apie vienetą", — pasakė Beliajevas.

    "Rail Baltica"

    "Rail Baltica" projektas — tai geležinkelis, jungiantis Baltijos šalis su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Maršrutą buvo numatyta pratęsti iki Suomijos naudojant vandens transportą, tačiau Helsinkis pristabdė savo dalyvavimą.

    Projekto vertė siekia 5,8 milijardo eurų. Periodiškai pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas kainuos brangiau, nei buvo numatyta iš pradžių.

    Kai kurie Baltijos šalių politikai kalba apie galimą "Rail Baltica" įgyvendinimo terminų vėlavimą. Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad projektas gali užtrukti mažiausiai 2–2,5 metų, o Estijos valstybės kontrolė pažymėjo, kad Talinas, savo ruožtu, atsilieka pagal realizavimo terminus daugiau nei dvejus metus, o visas projektas — pusantrų metų.

    Lietuva nusiteikusi pozityviau nei jos kaimynės. Vilnius tikisi, kad "Rail Baltica" bus baigtas laiku, ir periodiškai teikia pareiškimus apie jau atliktus darbus ir ateities planus.

    Traukinių paleidimas planuojamas 2026 metais.

    Daugelis ekspertų skeptiškai vertina būsimą geležinkelį. Jie atkreipė dėmesį į projekto nerentabilumą ir jo ekonominį beprasmiškumą.

    Dar šia tema

    Lietuva siekia papildomų ES lėšų "Rail Baltica" statybai
    Ekonomistė: "Rail Baltica" naudosis "mistiniai" keleiviai
    Ekspertas: abejonės dėl "Rail Baltica" projekto netrukdo Lietuvai gauti ES pinigų
    Politologas: Baltijos šalys baiminasi, kad "Rail Baltica" biudžetą pasidalins ne jos
    Tegai:
    Baltijos šalys, ES, Lietuva, Rail Baltica

    Svarbiausios temos