05:03 2020 Gruodžio 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.2151
  • RUB90.8441
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas papasakojo, kad respubliką, greičiausiai, ištiks ilgas ekonominis nuosmukis, ir šiuo atveju Lietuvos vadovo sprendimai yra gana neatsargūs

    VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius įžvelgė pavojų prezidento Gitano Nausėdos pasiūlyme atsisakyti "ortodoksiškų dalykų" valstybės biudžete. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

    Anksčiau spaudos konferencijos metu prezidentas pažymėjo, kad svarstant 2020 metų biudžetą valstybė turėjo ribotas galimybes mažinti mokestinę naštą, nes varžė fiskalinės drausmės įstatymas, biudžeto deficitas.

    Nausėda pažymėjo, kad šiuo metu galima šiek tiek pasitraukti į šoną nuo "ortodoksiškų dalykų" ir pažiūrėti, kokiomis mokesčių lengvatomis tikslingai galima paskatinti procesus, kurie visuomenei yra reikalingi — tai yra darbo vietų bei pajamų išsaugojimas.

    Anot Kubiliaus, tai yra gana paviršutiniškas požiūris į "ortodoksinius dalykus" valstybės finansuose ir gana neatsargus požiūris, kad ekonominė krizė būtinai bus tik trumpalaikė, ir ją išspręsti galima tik tuo, kas Vyriausybei nelabai sekasi daryti: šio karantino metu verslo patirtų nuostolių maksimaliu kompensavimu.

    "Tai nereiškia, kad pasisakau prieš valdžios pastangas padėti nuo karantino nukentėjusiam verslui. <...> Tačiau, mano įsitikinimu vien tik galvoti, kaip padėti ekonomikai atlaikyti šį vienintelį karantiną, atsakingai valstybei neužtenka. Jau šiandien reikia ieškoti atsakymo, kaip gali atrodyti valstybės ekonomikos reikalai, jeigu pandemija ir jos sukelta ekonominė krizė tęsis dar vienerius ar porą metų", — rašo Kubilius.

    Anot jo, nepaisyti deficito ir skolos augimo grėsmės galima tik tada, jeigu yra įsitikinta, kad ekonominis sunkmetis bus trumpalaikis.

    Kubilius pažymėjo, kad lengviau išgyventi laikotarpį, kai atsigaunanti ekonomika ne tik padės sugrąžinti skolas, bet ir garantuos tolesnį spartų gerovės augimą. Trumpalaikė krizė reiškia, kad visos krizės laikotarpiu jos įveikimui galima skolintis gana pigiai, jeigu prieš krizę šalis turėjo gerai sutvarkytus finansus.

    "Štai todėl ir sunerimau išgirdęs Prezidento skeptiškus žodžius apie "ortodoksiškus dalykus" valstybės finansuose. Sunerimau, nes matau vieną didelę mąstymo ydą tiek Prezidento žodžiuose, tiek ir daugelio ekspertų vertinimuose: kai kalbame apie ekonominę krizę yra kažkodėl galvojama, kad ji gali turėti tik vieną aštrios V raidės pavidalo scenarijų", — pažymėjo buvęs premjeras.  

    Kalbėdamas apie "V" raidės krizės formą, Kubilius turi omenyje krizę, kai po staigaus nuosmukio greitai atsigaunama. Toks scenarijus reiškia grįžimą į ankstesnį išsivystymo lygį. Taip pat yra "L" raidės krizės forma, kai po staigaus nuosmukio ir toliau išlieka ilgalaikis nuosmukis. Tokia krizė reiškia nuolatinio nuosmukio efekto išsaugojimą, net pašalinus priežastį, kuri ją sukėlė.

    Tačiau, pasak Kubiliaus, "V" raidės krizės formos scenarijus yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šį pavasarį pandemija bus galutinai suvaldyta ir ji daugiau neatsigaus, ir nebereikės daugiau nei po metų, nei po dvejų jokių karantinų.

    Buvęs ministras pirmininkas pažymėjo, kad vadinamosios "L" raidės krizės formos atveju iškils "ortodoksinis" valstybės finansų tvarumo klausimas.

    Jeigu esant V formos nuosmukiui TVF prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiais metais gali smukti daugiau nei 8 %, taip pat smuktų ir nacionalinio biudžeto pajamos, o nesikeičiant biudžeto išlaidoms, tai reikštų, kad biudžeto deficitas šiais metais pasiektų ir 10 % BVP, kurį tektų padengti skolintomis lėšomis. Tokiu atveju metų pabaigoje valstybės skola nuo dabartinių 35 % nuo BVP padidėtų iki beveik 50 % nuo BVP.

    "Tačiau jei paaiškės, kad pandemija ir ekonominė krizė yra ilgalaikiai reiškiniai, tada aukšti deficitai ir sparčiai auganti valstybės skola taps vis didesniu rūpesčiu", — pabrėžė politikas.

    Jo manymu, nuo valstybės priklauso, ar ji bus tinkamai pasiruošusi tokiam ilgalaikės krizės scenarijui. Ir tokį pasiruošimą yra būtina pradėti jau dabar.

    Kubilius taip pat pasiūlė Vyriausybei keletą priemonių, kurių ji turėtų imtis. Tarp jų — pavesti Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui, pasitelkus nepriklausomus ekspertus, parengti ir pateikti Seimui bei visuomenei tikslesnį ekonominių ir finansinių pasekmių įvertinimą pagal skirtingus galimus scenarijus.

    Šiuo metu Lietuvoje yra 1 410 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, mirė 40 pacientų.

    Šalyje iki gegužės 11 dienos galioja karantinas, tačiau šią savaitę Vyriausybė jį sušvelnino.

    Koronavirusas Lietuvoje
    © Sputnik
    Koronavirusas Lietuvoje
    Tegai:
    valstybės biudžetas, Lietuva, Andrius Kubilius

    Svarbiausios temos