05:02 2020 Liepos 06
Tiesioginis eteris
  • USD1.1224
  • RUB80.2153
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Pagal Tarptautinio valiutos fondo pasaulio ekonomikos augimo prognozę, šiais metais ekonomikos nuosmukis bus netgi didesnis, nei buvo per 2008–2009 metų pasaulinę finansų krizę

    VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. Pirmasis ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo palankus, tačiau visą pasaulį apėmusi pandemija antrąjį ketvirtį stipriai suvaržys ir Lietuvos ekonomiką, teigia Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas. 

    Pasak jo, remiantis pirmaisiais karantino laikotarpį apimančiais duomenimis, ekonominio aktyvumo sumažėjimas gali prilygti buvusiam per pasaulinę finansų krizę. 

    "Nors šiuo metu karantinas Lietuvoje yra švelnesnis nei prieš mėnesį sudarytose ekonomikos raidos prognozėse numatė Lietuvos bankas, vis dėlto teigiamą to įtaką šalies ūkio raidai nusveria blogesnė, nei buvo numatyta, pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų raida", — teigiama Lietuvos banko ekonomisto pranešime.

    Lietuvos statistikos departamento skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2020 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas padidėjo 2,5 proc. Tačiau jau nuo kovo vidurio kardinaliai pasikeitusi ekonominė aplinka verčia koncentruotis ne į pirmojo ketvirčio rezultatus, o į pokyčius, kurių reikėtų laukti antrąjį ketvirtį.

    "Šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos laukia ekonominio aktyvumo nuosmukis, savo mastu galintis prilygti per pasaulinę finansų krizę buvusiam kryčiui. Pradedami skelbti kovo mėn. duomenys ir kiti didesnio dažnumo rodikliai pradeda atskleisti kainą, kurią teks sumokėti ekonomikai dėl įvestų Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse karantino priemonių", — teigia Imbrasas.

    Pasak ekonomisto, ši kaina bus itin didelė labiausiai suvaržytiems sektoriams, pavyzdžiui, kovo mėn. oro transporto keleivių skaičius buvo beveik 60 proc., maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apyvarta — beveik 40 proc., mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis — beveik 15 proc. mažesnė nei prieš metus. 

    Be to, remiantis Sodros balandžio paskutinių dienų duomenimis, šiuo metu darbuotojų skaičius yra 25 tūkst. (apie 2 % visų darbuotojų) mažesnis, nei galėjo būti esant įprastai ekonomikos raidai, panašiu mastu — iki 11,3 proc. — padidėjo ir Užimtumo tarnybos skaičiuojamas nedarbo lygis, kuris priartėjo prie 2013 metų rodiklio. 

    Imbrasas pažymi, kad sudėtingą verslo padėtį patvirtina ir tai, kad šiuo metu prastovas yra paskelbusios apie penktadalis Lietuvos įmonių, tarp kurių yra ir nemenkas apdirbamosios gamybos įmonių skaičius. 

    "Nors kovo mėn. šios veiklos rezultatai to dar nerodo, tačiau prastovas paskelbusių įmonių dalis sudaro įspūdį, kad ir apdirbamosios gamybos įmonės, gaminančios prekes ir užsienio rinkoms, taip pat susiduria su sunkumais. Šiose rinkose, kaip ir Lietuvoje, dėl pandemijos ir kovos su ja padarinių reikšmingai krito prekių ir paslaugų paklausa", — skelbia Lietuvos banko ekonomistas.

    Miglota ateitis

    Kalbėdamas apie ekonomines perspektyvas, ekonomistas pažymėjo, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir viso pasaulio ekonomikų padėtis kol kas nerodo gerėjimo ženklų. 

    Tarptautinio valiutos fondo balandžio viduryje atnaujintos pasaulio ekonomikos augimo prognozės buvo gerokai pablogintos. Tikimasi, kad šiais metais nuosmukis bus netgi didesnis, nei buvo per 2008–2009 m. pasaulinę finansų krizę. 

    "Gana panašia apimtimi ekonomikos augimo prognozės buvo peržiūrėtos visoms pasaulio šalims — tai dar kartą parodo, kad pandemijos padariniai yra jaučiami visame pasaulyje", — teigia Imbrasas.

    Pasak jo, tai patvirtina ir pradedami skelbti statistiniai duomenys. Pavyzdžiui, apskaičiuotas metams pirmojo ketvirčio JAV ekonomikos nuosmukis sudarė 4,8 proc. — tai didžiausias krytis nuo pasaulinės finansų krizės laikų. O padėtis darbo rinkoje dar blogesnė — nuo vasario mėn. iki balandžio 20 d. darbo neteko 14,4 proc. darbuotojų (palyginkime: finansų krizės laikotarpiu darbuotojų skaičius sumažėjo tik 6,3 %). 

    Vis dėlto net ir tokioje aplinkoje TVF pabrėžia, kad ateitį gaubia itin didelis neapibrėžtumas, pavyzdžiui, šiuo metu sunku vertinti, kokia bus tolesnė pandemijos raida ir kaip ją paveiks valstybėse pradėtas vykdyti karantino švelninimas, kokia dalis uždarytų įmonių taip ir neatvers durų, kiek ir kaip pasikeis namų ūkių vartojimo tendencijos bei įmonių investiciniai sprendimai. Visos šios rizikos aktualios ir vertinant Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą, pažymi ekonomistas.

    Statistikos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 11,3 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,2 proc.

    Anksčiau finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad šiais metais ekonomikos nuosmukis dėl krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, gali siekti 7,3 proc., o jei pandemija ir ribojamosios priemonės tęsis iki antrojo metų pusmečio, nuostoliai gali būti dar didesni.

    Dar šia tema

    Lietuvos bankas dėl pandemijos prognozuoja 20% ekonomikos nuosmukį
    Lietuvos bankas bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu suteiks pagalbą verslui
    Tegai:
    ekonomika, Lietuvos bankas, bankas

    Svarbiausios temos