19:54 2020 Liepos 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1375
  • RUB80.8370
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Pasak banko vyriausiojo ekonomisto, nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu, tačiau tikėtina, kad nuosmukis neperaugs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis

    VILNIUS, balandžio 30 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad įvertinus dabartinį elektros vartojimą, gyventojų atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis, išduodamas paskolas bei registruojamus bedarbius, aišku, jog nuo karantino pradžios Lietuvos ekonomika susitraukė dešimtadaliu.

    "Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonominiai rodikliai dar nebuvo gąsdinantys — BVP palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 2,5 procento. Tačiau žvelgiant į ateitį, kyla klausimų, kokio gylio bus dėl Covid-19 atsiradusi duobė ir ar vis dar galima tikėtis greito ekonomikos atsigavimo", — pasidalino savo Facebook ekonomistas.

    Jis pažymi, jog pamažu švelninant karantino sąlygas, atsidarant parduotuvėms ir maitinimo bei kitų paslaugų įstaigoms vidaus paklausa pradės atsigauti, tačiau tikėtina, kad iki prieš krizę buvusio lygio šiemet nesugrįš. Vidaus paklausą slopins ne tik išaugęs nedarbas ir atsargesni gyventojai, bet ir išsekęs bei iki metų galo vargu, ar atsigausiantis turistų srautas.

    Anot Mačiulio, kol kas Lietuvos pramonės duomenys nebuvo itin neraminantys — apdirbamoji gamyba (išskyrus naftos perdirbimą) pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 3,7 procento.

    Tačiau, pasak jo, antrasis ketvirtis Lietuvos pramonės įmonėms bus daug prastesnis dėl smukusio vartojimo beveik visose eksporto rinkose. Tai rodo ir balandžio mėnesio pramonės pasitikėjimo rodiklis, nukritęs į žemiausią lygį nuo 2009-ųjų metų.

    "Čia išryškėja šios krizės specifika — labai gilus karantino sukeltas, bet, vis dar tikėtina, trumpalaikis ekonomikos nuosmukis, kuris nepavirs į finansų krizę su didele bankrotų banga, valstybės nemokumu ar finansų sektoriaus problemomis. Todėl itin svarbu, kad šią giliausią duobę išgyventų kuo daugiau įmonių ir kuo mažiau išaugtų bedarbių skaičius", — pabrėžia Mačiulis.

    Ekonomistas išskiria teigiamus pokyčius. Pirmiausiai tai, kad viruso plitimas daugelyje pasaulio šalių slopsta ir nusineša vis mažiau gyvybių. Be to, labai greitai vystomi ir jau bandomi vaistai, efektyviai kovojantys su ligos padariniais, o pirmosios vakcinos tikimasi jau šį rudenį. Antra, valdžios parama krizės padariniams sušvelninti.

    "Lietuvos suplanuotos (nors ir lėtokai gyvenimą pasiekiančios) įmonių likvidumo ir mokumo išsaugojimo priemonės bei tiesioginės išmokos, turėtų skatinti užimtumą, didinti gyventojų perkamąją galią ir slopinti jų nerimą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžiausios Lietuvos eksporto rinkos imasi dar didesnio ekonomikos skatinimo, kurių tiesioginę naudą galiausiai pajus ir mūsų eksportuotojai", — apibūdina Lietuvos situaciją ekonomistas.

    Jis taip pat užsimena, jog Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti paramos programą, kuri gali siekti ir trilijoną eurų — "iš jų keli šimtai milijonų teks ir Lietuvai".

    "Lietuvos ekonomikos spaudimas šiuo metu itin žemas, tačiau ši hipotenzija laikina — mieguistumas, nuovargis ir silpnumas netrukus turėtų praeiti", — apibendrina ekonomistas.

    Anksčiau Statistikos departamentas paskelbė duomenis apie šalies BVP. Naujausiais duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP siekė 11,3 mlrd. eurų. Palyginti su 2019 metų ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,2 proc.

    Savo ruožtu Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas, kalbėdamas apie ekonomines perspektyvas, pažymėjo, kad pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ir viso pasaulio ekonomikų padėtis kol kas nerodo gerėjimo ženklų. Anot jo, šiuo metu sunku vertinti, kokia bus tolesnė pandemijos raida ir kaip ją paveiks valstybėse pradėtas vykdyti karantino švelninimas, kokia dalis uždarytų įmonių taip ir neatvers durų, kiek ir kaip pasikeis namų ūkių vartojimo tendencijos bei įmonių investiciniai sprendimai. Imbraso manymu, šios rizikos aktualios ir vertinant Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą, pažymi ekonomistas.

    Anksčiau finansų ministras Vilius Šapoka pareiškė, kad šiais metais ekonomikos nuosmukis dėl krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, gali siekti 7,3 proc., o jei pandemija ir ribojamosios priemonės tęsis iki antrojo metų pusmečio, nuostoliai gali būti dar didesni.

    Dar šia tema

    "Sėdi ant minimumo": ekonomistas papasakojo apie išmokas darbuotojams
    Analitikas tiki, kad Lietuva turi visus šansus išvengti emigracijos šuolio
    "Luminor" ekonomistas: karantino sąlygų švelninimas yra neišvengiamas
    Lietuva išplatino euroobligacijų už rekordinę sumą
    "Sodros" vadovė papasakojo, kiek kainuoja viena karantino diena Lietuvoje
    Tegai:
    pandemija, karantinas, BVP, Lietuva, ekonomika

    Svarbiausios temos