20:01 2020 Rugsėjo 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1833
  • RUB89.1439
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Susitikimo metu taip pat nuodugniai aptartos dabartinės derybos dėl ES daugiametės finansinės programos padėtis

    VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį per susitikimą su Vyriausybės nariais, kurie yra atsakingi už didžiausio europinio finansavimo sritis, aptarė Lietuvos pozicijas ir veiksmus dėl rengiamos 2021–2027 metų ES daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento "Naujos kartos ES", praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

    Nausėda pabrėžė, kad šalies valdžios institucijos turi ne tik aktyviai derėtis dėl geriausio įmanomo finansinio paketo, bet ir planuoti pagrindines europinių investicijų kryptis ir visapusiškai pasirengti efektyviam investavimo procesui.

    "Mes turime būti pasirengę prasmingai investuoti lėšas į didžiausią pridėtinę vertę ateityje kursiančius sektorius. Naujos investicijos turi ne tik palengvinti išėjimą iš dabartinės ekonominės krizės, bet ir kilstelėti Lietuvą į kitą išsivystymo ir našumo lygmenį, užtikrinti didesnes gyventojų pajamas. Tai yra būtina kuriant gerovės valstybę", — sakė jis.

    Pasak šalies prezidento, Lietuvos prioritetai — švietimo ir sveikatos apsaugos reformos, skaitmenizacija, prisitaikymas prie klimato kaitos, mokslo ir inovacijų plėtra, pramonės stiprinimas, integracija į ES vidaus rinką, ypatingai įgyvendinant infrastruktūros projektus bei stiprinant pozicijas globaliose tiekimo bei gamybos grandinėse.

    Šaliai taip pat svarbu, kad ambicingos ES strateginės darbotvarkės įgyvendinimas būtų paremtas tvariu ir ilgalaikiu finansavimu.

    Nausėda pabrėžė, kad Lietuvai reikia aktyviau išnaudoti horizontalias ES programas, tokias kaip "Europos horizontas", taip pat naujai kuriamus instrumentus, kuriais pritraukiamos privačios lėšos, ir instrumentus, kurie turi padidinti atsparumą ateityje galimoms krizėms.

    Susitikimo metu taip pat nuodugniai buvo aptariamos dabartinės derybos dėl ES daugiametės finansinės programos padėtis.

    Nausėda teigė, kad naujų galimybių Lietuvai siūlo naujas laikinas Europos gaivinimo fondas, iš kurio šalis iki 2024 metų gali tikėtis 3,908 mlrd. eurų dotacijų ir, esant poreikiui, 2,059 mlrd. eurų paskolos.

    Prezidento teigimu, Lietuva įvertins pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo kaip vieną derybų paketą.

    Apie ekonomikos gaivinimą tap pat kalbėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Jo teigimu, Lietuvai svarbiausia investicijos į inovacijas, pramonės transformaciją bei šalies įsikomponavimas į tarptautines verslo grandines. 

    "Svarbu, kad Sanglaudos išlaidos būtų pakankamos inovacijoms ir skaitmenizavimui, nes šios investicijos stipriausiai prisidėtų prie ekonomikos atsigavimo ir augimo.  Be to, sanglaudos mechanizmo veikimą ir procedūras mūsų verslininkai puikiai supranta, o tai leidžia efektyviai investuoti", — sakė jis.

    Siekiant didesnės pažangos derybose, būtinas aktyvus diplomatinis darbas svarbiausiais Lietuvai klausimais.

    Būtina ir toliau tvirtai laikytis nustatytos pozicijos derantis dėl Sanglaudos ir žemės ūkio politikos, tiesioginių išmokų konvergencijos, "Teisingo perėjimo" fondo, Karinio mobilumo ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo, taip pat specialiosios Kaliningrado tranzito programos korekcijų ir naujų ES mokesčių įvedimo.

    Lietuva taip pat pritaria EK planams gaivinant Europos ekonomiką daugiausia dėmesio skirti investicijoms į struktūrinių reformų įgyvendinimą, žaliąją pertvarką, skaitmenizaciją, sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą. 

    Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina siekti sąžiningo naštos pasidalijimo ES biudžeto pajamų srityje bei atsisakyti šiuo metu taikomo įmokų į ES biudžetą korekcijų mechanizmo.

    Gegužės pabaigoje EK pateikė savo pasiūlymus dėl 750 milijardų eurų fondo sukūrimo siekiant atkurti ES po krizės. Remdamasi EK pranešimais, EK pirmininkė Ursula von der Leyen nori, kad šios lėšos papildytų bendrą ES šalių biudžetą, o ne būtų jų dalis.

    Taip pat ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovai birželio 19 dieną viršūnių susitikime planuoja aptarti Europos Komisijos pateiktus pasiūlymus dėl Sąjungos daugiamečio biudžeto 2021–2027 metams ir Europos ekonomikos atkūrimo fondo po koronaviruso krizės.

    Dar šia tema

    Nausėda įteikė padėkas tėvams už pavyzdingą tėvystę
    Kiek nuostabių atradimų mums ruošia Seimo komisijos išvados dėl 2009-ųjų krizės
    Tegai:
    ekonomika, investicijos, ES, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos