20:17 2020 Rugpjūčio 04
Tiesioginis eteris
  • USD1.1765
  • RUB86.7275
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Vėjo elektrinių parką, kurio plotas siekia 137,5 kvadratinių kilometrų, numatoma įrengti beveik 30 kilometrų nuo kranto Baltijos jūros teritorijoje

    VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Vyriausybė pirmadienį priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai Baltijos jūros teritorijoje. Apie tai praneša ministrų kabineto spaudos tarnyba. 

    Iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką numatoma įrengti beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje.  Statybas planuojama baigti iki 2030 metų.

    Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus — tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. eurų privačių investicijų. 

    "Įdarbinę jūrinį vėją mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Mūsų tikslas — jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 km2 , atstumas iki kranto — apie 29 km, vidutinis gylis — 35 m, o vidutinis vėjo greitis — apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. 

    Vyriausybė taip pat pritarė Energetikos ministerijos parengtai Vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai, kurioje siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai atsižvelgiant į darbo grupės, kuri sudaryta iš valstybės institucijų ir socialinių partnerių, rekomendacijas.

    Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai iki liepos 1 dienos parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, schemą, pateikti juos derinti suinteresuotoms institucijoms bei pradėti derinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.

    Papildomai, įvertinant užsienio šalių patirtį ir tai, kad tinklų plėtra jūrinėje teritorijoje planuojamų elektrinių prijungimui gali trukti iki 8 metų, Vyriausybė pasiūlė perdavimo sistemos operatoriui pradėti parengiamuosius darbus numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų.

    Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.

    Lietuvos vyriausybė preliminariai patvirtino integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, į kurį įtraukta nemažai "kovos su globaliais klimato pokyčiais" priemonių. Iki 2030 metų Vilnius tikisi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 40 procentų (palyginti su 2005 metais), padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 procento ir padidinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį bendrame energijos balanse iki 32 procentų.

    Bendra numatytų tikslų iki 2030 metų įgyvendinimo kaina siekia 14 milijardų eurų. Neįvykdžius įsipareigojimų, Lietuvai teks sumokėti 300 milijonų eurų.

    Dar šia tema

    Lietuviai dažniau nei latviai ir estai perka ekologiškus automobilius
    Baltijos jūroje užfiksuota beveik penkių kvadratinių kilometrų dydžio taršos dėmė
    Europos laukia "didžiulė tragedija"
    Tegai:
    vėjo energija, Baltijos jūra

    Svarbiausios temos