08:23 2020 Rugpjūčio 13
Tiesioginis eteris
  • USD1.1771
  • RUB86.3013
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Šalies ekonomika gali patekti į vadinamąją "defliacijos spiralę", kuri lemia papildomą paklausos kritimą, dėl kurio sumažės gamyba

    VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie kainų kritimą Lietuvoje ir apie tai, ką tai sukels po COVID-19 pandemijos, rašoma banko spaudos tarnyboje.

    Gegužės mėnesį vidutinės prekių ir paslaugų kainos nukrito 05 procento, o metinė infliacija buvo tik 0,2 procento ir tapo žemiausia per pastaruosius ketverius metus. Ši situacija džiugina dažną vartotoją, tačiau reikia atsiminti, kad kainų kritimas ne visada ir ne visur yra gera žinia, sako ekonomistas.

    Pastaraisiais mėnesiais įvairūs produktai tapo brangiausi — gegužę jų kainos buvo vidutiniškai 1,6 procento mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    "Tiesa, to buvo galima tikėtis, nes prekių pigimui buvo nemažai priežasčių — atpigo nafta bei daugelis kitų žaliavų, kai kurie gamintojai dėl kritusios pasaulinės paklausos bandė padidinti pardavimus mažindami kainas. Be to, karantino metu didesnė dalis pirkėjų įprato pirkti internetu, kur lengviau palyginti ir išsirinkti mažiausias kainas", — teigė jis.

    Anot ekonomisto, kainų kritimas Lietuvos paslaugų sektoriui praktiškai neturėjo jokios įtakos. Gegužės mėnesį paslaugos buvo beveik penkiais procentais brangesnės nei prieš metus.

    "Tai neturėtų nei piktinti, nei stebinti — svarbiausias paslaugų kainų veiksnys yra darbuotojų atlyginimai. Kadangi nuo šių metų pradžios beveik dešimtadaliu didėjo minimalus atlyginimas, be to, vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais augo panašiu tempu, visa tai vis atsispindi ir paslaugų kainose", — sakė Mačiulis.

    Jis pažymėjo, kad nereikėtų pamiršti apie sparčiai augančius viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, kuriuos atspindi, pavyzdžiui, švietimo ir medicinos paslaugų kainos, net jei juos moka valstybė, o ne gavėjas.

    "Taigi, daug kas turbūt pripažintų, kad toks atlyginimų augimo sukeltas kainų kilimas nėra problema", — pabrėžė jis.

    Anot ekonomisto, dar didesnė infliacija buvo pastebėta restoranuose, kavinėse ir baruose, kur kainos buvo 6,5 procento didesnės nei prieš metus. Didžioji šio kainų padidėjimo dalis kilo prieš pandemiją ir karantiną, o augant darbo sąnaudoms kainos stabiliai kilo.

    "Gajus mitas, kad paslaugų sektoriuje nėra konkurencijos, todėl "kainos yra neadekvačios". Vis tik ten, kur konkuruoja tūkstančiai viešbučių, kavinių ir restoranų, išlieka tik tie, kurie gali pasiūlyti patraukliausią kainos ir kokybės santykį. Atitrūkę nuo realybės bankrutuoja, jų vietą užima kiti — reiškia, rinka veikia. Abejojate tuo?" — teigė jis.

    Anot jo, vien Vilniaus apskrityje maistu ir gėrimais užsiima daugiau nei tūkstantis įmonių. Kasmet vidutiniškai 66 ar kas dvidešimt įmonių, užsiimančių šia veikla, bankrutuoja.

    "Turbūt nereikėtų tikėtis, kad du mėnesius pajamų beveik negavusios ir ant išlikimo ribos atsidūrusios įmonės papildomus klientus bandytų vilioti mažindamos kainas", — sakė Mačiulis.

    Anot jo, mažesnės kainos mažina firmų galimybes išlaikyti darbo vietas ir didinti atlyginimus, o nedidėjamos ar net nemažėjančios pajamos dar labiau sumažina jų perkamąją galią ir bendrą paklausą.

    Taigi, pasak Mačiulio, gali atsirasti vadinamoji "defliacijos spiralė" — vienas kitą vejantis ir sustiprinantis kainų bei atlyginimų mažėjimas.

    Būtent šio scenarijaus vyriausybės bando išvengti didindamos išlaidas ir biudžeto deficitą, o centriniai bankai — mažindami palūkanų normas ir didindami pinigų pasiūlą.

    "Tiesa, persistengus su šiomis priemonėmis galima perkaitinti ekonomiką ir sukurti nepageidaujamai didelę infliaciją, tačiau tai tikrai dar ne šių metų problema", — teigė jis.

    Nuo birželio 17 dienos Lietuvoje atšauktas karantinas. Šalyje užregistruota daugiau nei 1800 koronaviruso atvejų, 77 žmonės mirė.

    Dar šia tema

    "Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją
    Tyrimas: Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šią vasarą
    Tegai:
    koronavirusas, kainos, Lietuva, ekonomika

    Svarbiausios temos