03:22 2020 Liepos 07
Tiesioginis eteris
  • USD1.1325
  • RUB81.3769
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)

    Ministerija mano, kad tikėtis atsigavimo po ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos galima tik po metų

    VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Lietuvos finansų ministerija prognozuoja laipsnišką ekonomikos atsigavimą po COVID-19, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

    Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, Lietuvos ekonomikos nuosmukio dėl COVID-19 pandemijos žemiausias taškas buvo pasiektas balandį, o antrąjį šių metų pusmetį, nebelikus ekonominės  veiklos  suvaržymų mūsų šalyje ir Europos Sąjungoje (ES), kuri yra pagrindinė užsienio prekybos partnerė, tikėtinas laipsniškas šalies ekonomikos atsigavimas. Tai numatoma Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje 2020–2023 metams.

    Finansų ministras Vilius Šapoka pažymėjo, kad nors ir pastebimi atsigavimo ženklai, tačiau nesitikima, kad 2021 metais pavyks atstatyti šiemet patirtus nuostolius.

    "Bendrasis vidaus produktas palyginamosiomis kainomis bus artimas 2019 metais pasiektam lygiui tik 2022 metais, o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi visą vidutinį laikotarpį. Todėl dabar kritiškai svarbu veiksmingai taikyti ekonomikos atsigavimą ir augimą skatinančias priemones — racionaliai ir efektyviai investuoti mūsų valstybės ir Europos Sąjungos lėšas tam, kad jomis finansuojami projektai kurtų ilgalaikes kokybiškas darbo vietas, suteiktų persikvalifikavimo galimybes bei atkurtų stabilią Lietuvos finansų padėtį", — pasakė ministras.

    Prieš skelbiant atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, Finansų ministras Vilius Šapoka ir Europos investicijų banko (EIB) Prezidentas Werner Hoyer aptarė bendrą ekonominę padėtį ES, galimas grėsmes ir optimizmo teikiančius ženklus.

    Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 metais augs 5,9 proc. (2019 metais jis siekė 3,9 proc.). Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.

    COVID-19 viruso pandemija ir ekonominės veiklos ribojimas neigiamai paveikė ir darbo rinką. Šiemet šalyje nedarbo lygis tikėtina išaugs iki 9,5 proc., o užimtų gyventojų skaičius sumažės 2,8 proc. 

    Teigiamą poveikį darbo vietoms ir užimtumui turės Vyriausybės teikiamos subsidijos įmonėms už prastovas ir parama savarankiškai dirbantiesiems bei įmonių gebėjimas prisitaikyti vykdyti veiklą neįprastomis pandemijos sąlygomis.

    2021 metais, atsigaunant ekonominiam aktyvumui ir išaugus darbo jėgos paklausai, nedarbo lygis sumažės iki 8,1 proc.

    Tikimasi, kad darbo užmokestis (DU) 2020 metais labiausiai augs viešajame sektoriuje. Privačiajame sektoriuje daliai įmonių dėl pasiūlos ir paklausos sumažėjimo, skelbtų prastovų bei tuo pačiu metu laikinai Lietuvoje sumažėjusios darbo jėgos paklausos, atlyginimų augimas sulėtės. 

    Tačiau darbo pajamų praradimą labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams ribos Vyriausybės numatytos ekonomikos skatinimo priemonės, parama įmonėms, patyrusioms veiklos sutrikimus dėl COVID-19 viruso pandemijos, bei nuo šių metų pradžios padidinta minimali mėnesinė alga.

    Vilnius
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Finansų ministerijos duomenimis, tikimasi, kad šiemet vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 1,8 proc., o 2021 metais augimo tempas sieks 3,3 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, mažėjant nedarbo lygiui ir stiprėjant darbo jėgos paklausai, DU augimo tempas šalyje palaipsniui spartės ir laikotarpio pabaigoje priartės prie 5 proc.

    Vidutinė metinė infliacija šalyje 2020 metais sumažės iki 0,7 proc. 2021 metais energijos prekių kainų mažėjimo nenumatoma, todėl infliacijos tempas paspartės iki 1,7 proc., o vidutinio laikotarpio pabaigoje — iki 2 proc.

    Lietuvoje šiuo metu nustatyta daugiau nei 1815 koronaviruso atvejų, 1515 pasveiko, 78 žmonės mirė.

    Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, išlaikydama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 d.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 10,1 milijono užkrėtimo atvejų, daugiau nei 503 tūkst. žmonių mirė.

    Temos:
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2135)
    Tegai:
    pandemija, COVID-19, ekonomikos krizė, Lietuva, Finansų ministerija

    Svarbiausios temos