15:49 2020 Lapkričio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.1865
  • RUB90.1119
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (95)

    Jei įvyks atjungimas nuo šios sistemos, vartotojai bus priversti mokėti žymiai daugiau už elektrą, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

    VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Atjungimas nuo BRELL sistemos mažai tikėtinas atsižvelgiant į dabartinę krizę ir sunkias derybas dėl Europos biudžeto, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

    Lietuva planuoja iki 2025 metų visiškai atsisakyti elektros energijos pirkimo iš Rusijos ir Baltarusijos, pareiškė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Ministerijos vadovas pridūrė, kad šiuo atžvilgiu ypač svarbi yra Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su Vakarų Europos sistemomis, tuo pat metu išeinant iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

    Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad Lietuva turi gerus tarpsisteminius ryšius su Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis. Tačiau staiga išsijungus bent vienai iš elektros perdavimo linijų, respublikai tenka arba prašyti pagalbos iš Rusijos Federacijos bei Baltarusijos, arba apriboti savo vartotojus.

    "Atsijungus nuo BRELL energijos žiedo, bus sunku, techniškai neįmanoma paprašyti šios pagalbos. Ir čia kyla klausimas, ar Lietuvos sistema bus pasirengusi avarijoms energetikos sistemoje ir ar Lietuva dabar turi reikiamų lėšų tam pasiruošti, kad sustiprintų tinklus, kad pastatytų naujus galimai atsarginius šaltinius. Arba ne", — pasakė jis.

    Kondratjevo teigimu, esant dabartinei krizinei situacijai ir sudėtingoms deryboms dėl Europos biudžeto šiuos planus bus gana sunku įgyvendinti.

    "Ir be to, jei mes kalbame konkrečiai apie BRELL, mes neturime pamiršti, kad Lietuva turės įtikinti savo kaimynes — Latviją, Estiją — būtinybe atsijungti nuo BRELL energijos žiedo. Manau, kad viskas kartu daro šį procesą mažai tikėtiną. Aš, žinoma, palieku tam tikrą variantą, kad visa tai pavyks įgyvendinti, bet, mano manymu, tokiu atveju Lietuvos vartotojams ir Baltijos šalių vartotojams teks mokėti daug daugiau už elektrą. Tai, be abejo, nepridės patrauklumo gyvenimui šiose šalyse", — pasakė ekspertas.

    Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

    Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (jį sudaro Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

    Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu gauti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir pinigų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

    Tuo pat metu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

    Temos:
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (95)

    Dar šia tema

    Linkevičius apie Astravo AE: jų tikslas yra mus toliau laikyti sovietiniame "Brell" žiede
    Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
    Baltijos šalys ir Lenkija paprašė ES pinigų antrajam pasitraukimo iš BRELL etapui
    Tegai:
    elektra, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos