19:18 2020 Rugsėjo 23
Tiesioginis eteris
  • USD1.1692
  • RUB89.7875
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)

    Šapokos teigimu, yra didelė tikimybė, kad valstybės skola augs "eksponentiškai", jei respublika viršys ES leidžiamus finansinius ir ekonominius rodiklius

    VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka perspėjo, kad reikia galvoti apie augančią šalies skolą, kad ji neviršytų Europos Sąjungos kriterijų. Jis tai pasakė Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

    "Reikia galvoti apie skolos lygį. Jeigu pradedame viršyti Mastrichto kriterijus, atsiranda didelė tikimybė, kad skola pradėtų augti eksponentiškai ateityje, kalbu apie keletą metų į priekį. Skolos trajektorijai ateinantys metai, 2021–2023-ieji, ypatingai svarbūs yra", — pasakė ministras.

    Jis taip pat pažymėjo, kad ministerija pateiks "saugų biudžetą". Anot Šapokos, kalbėti apie išlaidų didinimą vartojimui būtų "nesaugu".

    Mastrichto kriterijais vadinami finansiniai ir ekonominiai šalies rodikliai, kurie reikalingi norint įstoti į euro zoną. Jie gavo savo pavadinimą iš to paties pavadinimo Europos Sąjungos susitarimo.

    Šie kriterijai naudojami įvertinti finansų sistemos gyvybingumą, kainų lygį ir valiutos kurso stabilumą. Kriterijų tikslas — užtikrinti subalansuotą ekonominės ir valiutų sąjungos funkcionavimą.

    Anksčiau po kelių dienų diskusijų Briuselyje baigėsi paskutinis derybų dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos gaivinimo ir atsparumo fondo etapas. Palyginti su ankstesne finansine perspektyva, 2021–2027 metams Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau. Bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų.

    Anot Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos, prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 6,8 proc. nuo Lietuvos BNP arba 3 mlrd. eurų reformoms įgyvendinti.

    Anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas susirūpino dėl Vyriausybės paskolų ir valstybės skolos, kurios, jo manymu, gali išaugti nuo 39 procentų iki 50, palyginti su šalies BVP.

    Anot Vasiliausko, jei visos priemonės būtų įgyvendintos pagal paramos planą, tada "biudžeto deficitas būtų dviženklis". Jis perspėjo, kad šioje situacijoje skolų augimas bus vienas didžiausių istorijoje.

    Koronaviruso pandemija sukėlė naujas finansines krizes. Šiuo metu respublikoje galioja nepaprastoji padėtis. Dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos šalies valdžia planuoja grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose viešose vietose.

    Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje jau nustatyta daugiau kaip 16,3 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 650 tūkstančių žmonių mirė.

    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    © Sputnik /
    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    Temos:
    Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje (2557)
    Tegai:
    Vilius Šapoka, Lietuva, koronavirusas

    Svarbiausios temos