01:52 2020 Rugsėjo 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1833
  • RUB89.1439
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Anksčiau buvo pranešta, kad naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač Ust-Luga, buvo aptartas Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų Michailo Mišustino ir Romano Golovčenkos derybose

    VILNIUS, rugsėjo 6 — Sputnik. Leningrado srities Ust-Luga ir Primorsko uostai gali gauti naftos srautus iš Lietuvos 2024 metais, žurnalistams sakė regiono gubernatorius Aleksandras Drozdenka, praneša RIA Novosti.

    "Dvi bendrovės, statančios terminalus Ust-Lugoje, gali pasiimti [naftos srautai iš Lietuvos — Sputnik]. Buvo paskelbti du dideli projektai, ir mes suprantame, kad Ust-Lugoje perkrovimo apimtis iki 2024 metų pabaigos gali siekti 180 milijonų tonų, tai bus Didžiausias centras Europoje. Taip pat yra projektinis Primorsko uostas, yra gana dideli uostų pajėgumai, įskaitant naftos produktų perkrovimą", — pasirašydamas susitarimą dėl Ust-Luga uosto įgyvendinimo žurnalistams sakė jis.

    Pasak jo, strateginis uždavinys iki 2024 metų yra perorientuoti Rusijos eksporto srautus iš Baltijos į Leningrado srities uostus.

    Anksčiau buvo pranešta, kad naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač Ust-Luga, buvo aptartas Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų Michailo Mišustino ir Romano Golovčenkos derybose.

    Kaip žurnalistams sakė Rusijos Federacijos Energetikos ministerijos vadovas Aleksandras Novakas, tam reikės koordinuoti šiame procese dalyvaujančių bendrovių ekonomines sąlygas.

    Baltijos šalys paskelbė atsisakančios pirkti elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės, o prieš tai uždraudė atvykti Aleksandrui Lukašenkai ir kitiems Baltarusijos prezidento administracijos pareigūnams.

    Minskas šį požiūrį vertina kaip kišimąsi į Baltarusijos reikalus ir paragino Baltijos valstybes "pažvelgti į save".

    Daugelis ekspertų pažymėjo, kad tokie Baltijos šalių politiniai sprendimai kenkia ne tik politiniam įvaizdžiui, bet ir ekonomikai. Visų pirma draudimas pirkti Baltarusijos energiją verčia Baltijos valstybes elektrą įsigyti daug didesnėmis kainomis.

    Savo ruožtu, Lukašenka, reaguodamas į panašius Baltijos šalių politikų pareiškimus, pažadėjo perorientuoti Baltarusijos krovinius, kurie tranzitu gabenami per Baltijos uostus. Tokie veiksmai taip pat labai pakenks Lietuvos ir Estijos ekonomikai.

    Pasak Baltarusijos lyderio, krovinių perorientavimas Baltijos šalis "pastatys į savo vietą".

    Pasak Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministro Rimanto Sinkevičiaus, persiorientavimo ilgai laukti neteks, ypač Rusijos link, kur nereikia muitinės procedūrų.

    Iš tikrųjų tai sumenkina faktą, kad maršrutas per Rusijos uostus Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį yra 100–200 kilometrų ilgesnis. Tiesą sakant, pats gabenimas yra mažiausia išlaidų dalis. Svarbiau yra uostas, tranzitas, investiciniai mokesčiai, krovinių išvežimo išlaidos, muitai.

    Beje, dar 2017 metais Vladimiras Putinas iškėlė užduotį derėtis su Minsku dėl Baltarusijos naftos produktų, gautų iš Rusijos naftos, gabenimo per Rusijos uostus ir geležinkelius. Tiesa, ir tada viskam sutrukdė "Lukašenkos daugiapoliškumas".

    Dar šia tema

    Lietuva pagaliau taps nepriklausoma. Nuo Baltarusijos krovinių ir milijonų eurų 
    Lukašenka pareiškė, kad Minsko veiksmai reaguojant į NATO aktyvumą davė rezultatų
    Tegai:
    Baltarusija, Rusija, Lietuva, uostas

    Svarbiausios temos