09:41 2020 Rugsėjo 27
Tiesioginis eteris
  • USD1.1634
  • RUB90.4050
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    "Rail Baltica" statyba (65)

    Pažymima, kad šiais metais su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje

    VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Kaune viešėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitiko su meru Visvaldu Matijošaičiu aptarti svarbiausius infrastruktūros klausimus apie įgyvendintus projektus ir planuojamus stambius objektus, praneša Susisiekimo ministerija.

    Pažymima, kad šiais metais su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje.

    Pranešime teigiama, kad pietrytinis aplinkkelis nuo HES'o iki Ateities plento, projektuojamas Kėdainių tiltas per Nemuną ir būsimas transporto mazgas Vilijampolėje, ties Brastos, Jurbarko bei Neries krantinės gatvių sankirta. Šiuos tris ryškiausius ateities projektus savivaldybės vadovai pristatė ketvirtadienį Kaune viešėjusiam susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui su komanda.

    "Važiuojant pro Kauną, akivaizdžiai matyti pokyčiai ir toliau vykstantys darbai. Miestas investuoja dukart tiek lėšų, kiek skiriama iš valstybės. Tai yra įspūdinga. Skaičiuojant procentine išraiška, tikriausiai esate lyderiai Lietuvoje. Manau, Kaunas yra sparčiausiai besivystantis miestas, puikiai bendradarbiaujantis su mūsų ministerijai pavaldžiomis įmonėmis", — sakė jis.

    Visvaldas Matijošaitis suskaičiavo, jog šiemet Kauno gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų remontui bei atnaujinimui skirta rekordinio dydžio suma — apie 50 mln. eurų.

    Kauno miesto savivaldybės lėšos sudarė maždaug 28 mln. eurų ir dar 22 milijonai — tai lėšos, skirtos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano.

    "Kai atėjome dirbti Kaunui, per metus gatvių remontui būdavo skiriama apie šeši milijonai — miestas buvo nepelnytai apleistas. Pirmiausia pasirūpinome, kad rangovai ir savivaldybės darbuotojai pažintų skaičius ir suprastų, kas kiek turi kainuoti. Kai nusiderėjome darbų kainas, užtikrinome, kad kelininkams nereikėtų varinėti savo technikos tarp miestų, o galėtų nenutrūkstamai visą sezoną dirbti Kaune — nuo įšalo pabaigos iki kitų pirmų šalčių", — sakė Matijošaitis.

    Kauno meras pridūrė, kad gatvės mieste tampa ne tik lygios, bet ir tvarkingai suženklintos. 

    Šio susitikimo metu taip pat diskutuota apie Lietuvoje vis sparčiau gaivinamą laivybą, Kaune įsikūrusios Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyvas bei miestui ir visai šaliai strateginę reikšmę turintį "Rail Baltica" projektą.

    Taip pat, Kaunas tęsia būsimo tilto per Nemuną projektavimo darbus, siekiant sumažinti statybų kaštus. Jis sujungtų Vilijampolę ties Kėdainių gatve su kitapus upės esančia Marvele, miestas toliau puoselėja planus įgyvendinti stambų projektą kardinaliai pakeičiant eismo srautų valdymą ties P. Vileišio tiltu Vilijampolėje.

    Prie visų aptartų projektų ir darbų buvo paliestas ir Susisiekimo ministerijai pavaldaus Lietuvos pašto centrinių rūmų Kaune klausimas. Matijošaitis įvardijo miesto poziciją, kad išskirtinis architektūros objektas Laisvės alėjoje turėtų būti sutvarkytas ir puošti reprezentacinę miesto erdvę, tačiau panaudoti jį savivaldos funkcijoms vykdyti būtų neracionalu.

    "Mes bandome suteikti galimybę visiems visuomenininkams, menininkams pateikti savo pasiūlymus, kaip įveiklinti pastatą. Tokia visuomeninė veikla, be abejo, kainuoja, ji nėra verslo projektas, kuris užsidirbtų. Mes esame pasiruošę rasti lėšų, kad tas pastatas būtų veiklus", — sakė susisiekimo ministras.

    "Rail Baltica" projektas

    "Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

    Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 %, tikimasi, finansuos ES.

    Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

    Kaip anksčiau pranešė Sputnik Lietuva, kovo mėnesį bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės "RB Rail" valdybos narys Kasparas Rokenas pareiškė, kad "Rail Baltica" yra ne karinis projektas, o iniciatyva "pagerinti infrastruktūrą". Po to balandžio pradžioje Masiulis pareiškė, kad "Rail Baltica" yra "vienas iš prioritetinių objektų užtikrinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir karių mobilumą regione".

    Temos:
    "Rail Baltica" statyba (65)

    Dar šia tema

    Klaipėdoje pensininkė sukčiui atidavė beveik 20 tūkst eurų
    Lietuvoje vyko antikorupcinė akcija "Aš palaikau skaidrumą"
    Tegai:
    Susisiekimo ministerija, Kaunas

    Svarbiausios temos