20:27 2020 Spalio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1810
  • RUB92.0238
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Pažymima, kad rugsėjo pabaigos duomenimis, ekonomikos indikatorius, kurį nustato Europos Komisija, vis dar yra 30 % žemesnis nei prieš krizę, tačiau viršija analitikų lūkesčius

    VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Euro zonos šalių ekonomika palengva stiprėja įveikusi koronaviruso pandemijos sukeltą krizės viršūnę, rašo "Bloomberg".

    Atitinkamas Europos Komisijos apskaičiuotas statistinis rodiklis auga jau penktą mėnesį iš eilės.

    Rugsėjo pabaigoje jis vis dar buvo 30 proc. mažesnis nei prieš krizę, tačiau viršijo analitikų lūkesčius. Be kita ko, tai daro įtaką eurui ir padeda jį stiprinti.

    Tuo tarpu kai kurie ekonomistai mano, kad Europos ekonomikoje yra "atsigavimo nuovargio" požymių, kurie rodo, kad atsigavimas greitai baigsis arba bent jau sulėtės. Atsižvelgdamas į tai, Europos Centrinis Bankas (ECB) prognozuoja, kad naujausi statistiniai duomenys atspindės neigiamą infliaciją, ir ruošiasi imtis papildomų stimuliuojančių priemonių, palengvinančių pinigų politiką.

    Reguliatorius nuogąstauja, kad gali nepakakti didžiausios istorijoje kiekybinio palengvinimo (QE) programos, numatančios įvairių šalių vyriausybių ir įmonių obligacijų supirkimus iš komercinių bankų už 1,3 trln. eurų.

    Gerėja ir Švedijos, kuri yra Europos Sąjungos narė, bet nėra euro zonos narė, veikla. Nacionalinis rodiklis taip pat auga penkis mėnesius iš eilės. Vietinis centrinis bankas prognozuoja, kad metams BVP sumažės 3,6 proc., o tai prieštarauja skeptikų, nepritariančių vyriausybės politikai atsisakyti visaverčio karantino, nuogąstavimams.

    Anksčiau "Luminor Lietuva" vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pažymėjo, jog egzistuoja grėsmė, kad netolygus pasaulio ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės gali padidinti geopolitines įtampas. Kartu jis prognozuoja, kad šiemet Baltijos šalyse BVP nuosmukis bus trumpalaikis, o kitąmet bus fiksuojamas spartus ekonomikos augimas, sieksiantis 4–5 proc. 

    Niujorko vertybinių popierių birža
    © Sputnik / Брайан Смит

    Be to, Mauricas taip pat rekomenduoja išnaudoti "gerą startą" Lietuvos ekonomikos transformacijai į aukštesnę Šiaurės Europos šalių lygą, efektyviai ir skaidriai investuojant Europos Sąjungos atsigavimo fondo bei ateities ekonomikos DNR plano lėšas.

    Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 1,5 procento, t. y. gerokai mažiau, nei buvo numatyta vasarą (7 proc.).

    Ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas galėtų augti 3,3 procento, o 2022–2023 metais — vidutiniškai po 2,3 procento.

    Dar šia tema

    "Sukrėtimas, bet ne krizė": ekonomistas įvertino mažmeninės prekybos situaciją Lietuvoje
    "Deutsche Bank" prognozuoja "pasaulinę netvarkos erą"
    Baltijos šalims prognozuojamas itin spartus ekonomikos atsigavimas
    Tegai:
    COVID-19, krizė, Europos Komisija, ekonomika

    Svarbiausios temos