06:16 2020 Spalio 22
Tiesioginis eteris
  • USD1.1852
  • RUB91.4095
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Geležinkelių pramonė nėra sritis, kurioje verta kalbėtis su dviem kaimyninėmis šalimis iš jėgos pozicijos, mano ekspertas Sergejus Chrapačas

    VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Lietuvos verslo santykiai su kaimyninėmis šalimis neturi vystytis dominavimo ar šantažo pagrindu, interviu Sputnik Lietuva pasakė buvęs Rusijos Federacijos susisiekimo ministerijos Viešosios tarybos narys, asociacijos "Mežregionavtotrans" valdybos pirmininkas Sergejus Chrapačas.

    Lietuva pakomentavo gandus apie krovininių traukinių sustabdymą Baltarusijos kryptimi. Kaip papasakojo "Lietuvos geležinkelių" komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas, penktadienį buvo sulaukta daug klausimų apie tai, ar Minskas stabdo konteinerinį traukinį "Vikingą" (važiuojantį iš Lietuvos į Ukrainą ir atgal) ar traukinius iš Kinijos.

    Jis atsakė, kad "Lietuvos geležinkeliai" tokios informacijos neturi.

    Tuo tarpu bendrovė "Rusijos geležinkeliai" pareiškė esanti pasirengusi užtikrinti visų naftos produktų, kuriuos Minskas planuoja perorientuoti į Rusijos uostus, gabenimą. "Rusijos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Šila pažymėjo, kad bendrovė suteikė 50 proc. nuolaidą, ji galioja iki 2025 m. pabaigos — tiek patiems naftos produktams pristatyti į Rusijos Federacijos uostus, tiek tuščių sąstatų sugrįžimui.

    Ekspertas Sergejus Chrapačas paragino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis susimąstyti apie situaciją, susijusią su krovinių vežimu.

    "Tai kaip tik poveikio mūsų partneriams iš Lietuvos, iš Baltijos šalių elementas, kad užmegztume teisingus santykius vienas su kitu, o ne dominavimo ar šantažo santykius. Geležinkelis — tai ne ta šaka, kur galima kalbėti su Rusija iš jėgos pozicijos ar negerbti jos pozicijos ekonominiais klausimais krovinių transporto srityje. Manau, kad tai mums nekels jokių problemų. Galbūt, apie tai turėtų susimąstyti mūsų partneriai iš Baltijos šalių", — pasakė jis.

    Krovinių nukreipimo iš Baltijos šalių į Rusijos uostus klausimas iškilo po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų dėl padėties Baltarusijoje po prezidento rinkimų.

    Lukašenka pažymėjo, kad ES šalys neturėtų gąsdinti Baltarusijos sankcijomis, nes Minskas yra pasirengęs atsakyti. Pasak jo, žinoma, kad, pavyzdžiui, Baltarusijos transporto srautai sudaro "30 procentų Lietuvos biudžeto".

    Tuo tarpu Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Baltarusijai yra ekonomiškai nenaudinga perorientuoti krovinių srautus iš Klaipėdos uosto į Rusijos uostus, nes tai būtų dar vienas žlugimas.

    Savo ruožtu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas teigė, kad vyriausybės vadovas neturėtų jaudintis dėl galimo Baltarusijos krovinių perorientavimo, nes net ir tam tikrų nuostolių atveju Minskas galės susitarti su Maskva dėl kompensacijos.

    Dar šia tema

    Lukašenka pasiūlė pastatyti Baltarusijos terminalą Ust Lugos uoste
    Lietuvoje sumažėjo visų rūšių transporto krovinių apyvarta
    "Reikia dialogo su kaimynais": Tomaševskis davė interviu "Sputnik Lietuva"
    Rusijos geležinkeliai pasirengę pervežti naftos produktus iš Baltarusijos į Rusijos uostus
    Tegai:
    krovinių vežimas, geležinkelis, Lietuva, Baltarusija, Rusija

    Svarbiausios temos