17:33 2020 Gruodžio 02
Tiesioginis eteris
  • USD1.2066
  • RUB91.3194
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Prognozuojama, kad kylanti antroji COVID-19 pandemijos banga gali pristabdyti būsto rinkos aktyvumą Baltijos šalyse

    VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Kaip Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka atlaikė pirmąją koronaviruso bangą ir kaip gali sureaguoti į antrąją, papasakojo "Swedbank" vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

    Balandžio ir gegužės mėnesiais Baltijos šalių rinkos aktyvumas, kaip ir šalių ekonomikos bendrąja prasme, pasiekė dugną. Pavasarį vienas iš bendrų visų trijų Baltijos šalių rinkų bruožų buvo staigus sandorių skaičiaus kritimas — sandorių skaičius Vilniuje, Rygoje ir Taline buvo apie 40 proc. žemesnis nei metų pradžioje. 

    "Įprasta, kad paklausai smarkiai krentant, neišvengiamai turi kristi ir būsto kainos, tačiau šįkart taip neįvyko. Kovo-balandžio mėnesiais visose trijose sostinėse kainos krito tik šiek tiek, ir kainų mažėjimas buvo labiau pastebimas tarp senos statybos butų", — pasakoja Šimkus. 

    Vilniuje labiau nukentėjo investiciniai butai, naudojami trumpalaikei nuomai. Karantinas, tikėtina, pristabdė didesnį kainų kritimą — žmonės dėl ribojimų tiesiog negalėjo atlikti sandorių. 

    "Swedbank" ekonomistai skaičiuoja, kad vasaros pabaigoje būsto kainos visose trijose Baltijos sostinėse buvo viršijusios praėjusių metų lygį, ir tai didžiąja dalimi koreliavo su bendru ekonomikos atsparumu. 

    Latvijos ekonomika nuo pandemijos nukentėjo daugiausiai, ir Rygos būsto kainos buvo vos 0,3 proc. aukštesnės nei prieš metus. Tuo tarpu Taline būstas per tą patį laikotarpį pabrango daugiau nei 7 proc., o Vilniuje beveik 10 proc.

    Būsto kainų pokyčiai atsiliepė ir būsto įperkamumui. Taline ir Vilniuje sulėtėjus atlyginimų augimui, būsto įperkamumo indeksas mažėjo ir siekė, atitinkamai, 147 ir 131 punktus. Rygoje būstas ir iki tol buvęs labiausiai įperkamas ūgtelėjo dar labiau iki beveik 181 punkto. 

    Laisvėjant karantino sąlygoms ir gerėjant gyventojų lūkesčiams, normalizavosi ir būsto rinkos aktyvumas. Rudens pradžioje per mėnesį parduodamų būstų skaičius jau buvo pasiekęs praėjusių metų lygį.

    Kas būsto rinkos laukia ateityje? 

    "Swedbank" ekonomistai prognozuoja, kad kylanti antroji pandemijos banga, tikėtina, pristabdys būsto rinkos spurtą Baltijos šalyse. Augantys judėjimo ribojimai atvėsins šalių ekonomikų augimą ir gyventojų lūkesčius. 

    "Smūgis gyventojų pasitikėjimui ir ūkiui gal ir nebus toks stiprus kaip pavasarį, tačiau tiek rinkos aktyvumas, tiek ir kainų augimas turėtų padaryti pauzę", — rašo Šimkus. 

    Tuo tarpu jis pažymi, kad visos trys Baltijos šalys, palaikant Europos centriniam bankui, turi daug fiskalinės manevro laisvės padėti verslams ir gyventojams. Pavasarį nemaža dalis pagalbos priemonių strigo dėl nepatyrimo, ir šįkart, reikalui esant, vyriausybės pagalbą jau galėtų pritaikyti greičiau ir tikslingiau, mano ekspertas.

    Tikėtina, kad artimiausią pusmetį dėl didelio neapibrėžtumo būsto kainos ir rinkos aktyvumas gali susvyruoti, tačiau žymesnės griūties laukti neverta, apibendrina ekonomistas.

    Tegai:
    ekonomika, COVID-19, rinka, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos