09:36 2021 Sausio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.2158
  • RUB91.1009
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1160)

    Šiais metais Lietuvos biudžeto deficitas sudarys beveik 9 proc. BVP ir bus vienas didžiausių tarp ES šalių

    VILNIUS, gruodžio 15 — Sputnik. Šiuos metus Lietuvos ekonomika užbaigs susitraukusi 2 proc., o kitąmet BVP jau turėtų augti 1,9 proc. Tai numato Lietuvos banko ekonomistų atnaujintas pagrindinis ekonominės raidos scenarijus, praneša banko spaudos tarnyba. 

    Pagal anksčiau skelbtą pagrindinį scenarijų buvo prognozuojamas 3,1 proc. augimas 2021 metais.

    Keli raidos scenarijai

    Neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino du ekonomikos raidos scenarijus. 

    Jei pandeminė padėtis artimiausiu metu būtų sėkmingai suvaldyta ir stabilizuotųsi, tokiu atveju ekonomikos raida kryptų pagal palankųjį scenarijų. Pagal šį scenarijų šių metų BVP nuosmukis būtų mažesnis — 1,4, o kitąmet augimas siektų 4,5 proc. 

    Tačiau jei pandemijos suvaldymas užtruktų, o medicininiam sprendimui įgyvendinti reikėtų daugiau laiko, neigiamos pasekmės atsilieptų tikėtinu įmonių finansinės padėties pablogėjimu ir išaugusiomis nemokumo problemomis. Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP šiemet susitrauktų 2,7, o kitąmet — dar 3,3 proc.

    Infliacija ir darbo užmokestis

    Pagal ekonomistų prognozes, infliacija artimiausiais metais neturėtų didėti — tiek šiemet, tiek kitąmet ji sudarys 1,1 proc. Šiemet, palyginti su pernai, bendrojo kainų lygio augimą daugiausia stabdė pigę degalai, o kitąmet infliaciją ribos lėčiau augsiančios paslaugų kainos. Numatoma, kad joms labiau kilti neleis ir gerokai lėčiau nei šiemet didėsiantis darbo užmokestis. 

    Vis dėlto prognozuojama, kad darbo užmokestis 2021 metais kils dvigubai sparčiau nei kainos — 2,2 proc.

    Ekonomikos atsparumas

    Kaip praneša Lietuvos bankas, iki šiol šalies ekonomika buvo sąlygiškai atspari pandemijos poveikiui, tačiau veiklos suvaržymas ir neapibrėžtumas artimiausiu metu ribos tiek gyventojų vartojimą, tiek įmonių investicijas. Tuo tarpu ekonomistai pažymi, kad bendra tiek gyventojų, tiek įmonių finansinė būklė leidžia tikėtis teigiamų poslinkių ateityje, ekonomikai grįžtant į normalias vėžes. 

    Biudžeto deficitas ir valstybės skola

    Pandemijos metu svarbus vaidmuo tenka valstybės paramos ir centrinių bankų pinigų politikos priemonėms, dėl jų Vyriausybės galėjo pasiskolinti lėšų itin palankiomis sąlygomis. Vis dėlto tai turi ir savo kainą — visų pirma per išaugusį biudžeto deficitą ir valstybės skolą, pažymi ekonomistai. 

    "Šiemet Lietuvos biudžeto deficitas sudarys beveik 9 proc. BVP ir bus vienas didesnių tarp ES šalių. Numatoma, kad didesnis nei 5 proc. deficitas bus ir kitąmet, o skirtumą teks dengti skolintomis lėšomis. Dėl to šiemet rekordinį lygį pasiekusi valstybės skola augs ir kitąmet — sieks daugiau nei 50 proc. BVP", — rašoma pranešime.

    Be to, kaip pažymi ekonomistai, kyla rizika, kad valstybės išlaidos bus dar didesnės dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. 

    Taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusi su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, nes nėra aišku, ar šiame plane numatytos priemonės atitiks Europos Komisijos reikalavimus.

    Temos:
    Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje (1160)

    Dar šia tema

    "Atšvęsime šventes kukliai": Lietuvos prezidentas įvertino karantino pratęsimą
    Naujoji Vyriausybė patikslino griežtinamo karantino ribojimus
    Šviesos šventė karantino metu: Vilniuje paminėta Chanukos pradžia
    Tegai:
    ES, BVP, Lietuvos bankas

    Svarbiausios temos