08:54 2021 Balandžio 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.1986
  • RUB90.8921
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuva negali žaisti savo geopolitinių žaidimų, o pasikliauti Europos partneriais dabar net neverta, nes visi yra už save, mano ekspertas Igoris Šatrovas

    VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva gali užsidirbti pinigų tik iš "Rusijos grėsmės", nes ji prarado Rusijos ir Baltarusijos tranzitą. Taip interviu Sputnik Lietuva teigė politologas, Nacionalinio šiuolaikinės ideologijos plėtros instituto direktoriaus pavaduotojas Igoris Šatrovas, komentuodamas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimą, kuriame Rusijos Federacija vadinama pagrindine "grėsme" nacionaliniam saugumui.

    Pasak jo, Lietuva aktyviai sujudo būtent todėl, kad Minskas nukreipia savo transporto srautus iš Baltijos šalių į Leningrado srities uostus.

    "Atitinkamai Baltijos šalys praranda daug pinigų ir nebėra galimybės kitaip užsidirbti, išskyrus politines deklaracijas. Man atrodo, kad paskutinių pastabų priežastis yra Baltarusijos reakcija į Lietuvos įsikišimą, tiesioginį Lietuvos kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus, dėl kurio <...> iš esmės nutrūko ekonominiai santykiai su Lietuva", — sakė jis.

    Pasak Šatrovo, Baltarusija palaikė Baltijos šalių uostus, kurie nukentėjo netekę Rusijos tranzito.

    "Dabar visa tai artimiausiais mėnesiais sustos, ir manau, kad Baltijos šalių sostinėse dėl to kyla panika", — pridūrė ekspertas.

    Jis pažymėjo, kad Lietuva įsitraukė į "šaltą politinį karą" su Baltarusija.

    "Manau, kad šiuo atveju Lietuva tiesiog pralaimėjo šioje istorijoje. Lietuva yra per maža, kad galėtų žaisti savo geopolitinius žaidimus, o pasikliauti Europos partneriais šiuo metu neverta. Dabar visi yra už save. <...> Šiuo atveju Lietuva liko viena", — apibendrino jis.

    Pastaruoju metu Rusija stiprina savo uostų veiklą Baltijos šalyse. Kaip pažymėjo buvęs Latvijos ekonomikos ministras Viačeslavas Dombrovskis, Rusija, anksčiau naudojusi tranzitą per Baltijos uostus, jau dešimt metų stato ir plėtoja nuosavus uostus.

    Baltijos šalys mano, kad Rusijos Federacija siekia "atimti iš Baltijos šalių tranzitą", tačiau Maskva paprasčiausiai nenori priklausyti nuo šalių, kurios demonstruoja nedraugišką ir nestabilų požiūrį.

    Baltijos šalių politikai ir ekspertai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos krovinių kiekio sumažėjimo Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostuose.

    Krovinių nukreipimo iš Baltijos uostų klausimas taip pat iškilo Baltarusijoje po griežtų Lietuvos pareiškimų ir veiksmų, susijusių su situacija po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka.

    Vasarį Maskvoje buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl bendradarbiavimo organizavimo Baltarusijos naftos produktų, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis per Rusijos jūrų uostus, gabenimo ir perkrovimo srityje.

    Dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Rusijos uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

    Tikimasi, kad pirmieji Baltarusijos užsienio prekybos kroviniai bus gabenami per Rusijos jūrų uostus kovo mėnesį.

    Dar šia tema

    Paaiškėjo, per kokius Rusijos uostus gali būti gabenami Baltarusijos naftos produktai
    Lietuvoje Minsko sprendimas dėl naftos produktų perorientavimo pavadintas politiniu 
    Klaipėdos uoste perkrauta 12,8 procentų daugiau krovinių nei 2020 metų sausį
    Tegai:
    uostas, krovinių vežimas, Baltijos šalys

    Svarbiausios temos