18:37 2021 Balandžio 17
Tiesioginis eteris
  • USD1.1986
  • RUB90.8921
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą

    Daugiau nei 9 proc. BVP siekusia viešųjų išlaidų injekcija paremtas Lietuvos ūkis 2020 m. susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje

    VILNIUS, kovo 23 — Sputnik. Nors skirtingi ekonomikos sektoriai yra paveikti labai netolygiai, tačiau bendras pandemijos antrosios bangos poveikis ekonomikai yra mažesnis, nei pirmosios, rašoma Lietuvos banko pranešime.

    Pabrėžiama, kad toks ekonomikos atsparumas leidžia gerinti šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę: palyginti su gruodžio mėn., ji padidinta 1 proc. punktu — iki 2,9 proc.

    "Labiausiai paveiktas paslaugų sektorius vis dar jaučia viruso plitimui stabdyti įvestų suvaržymų naštą, tačiau pramonė ir eksportuotojai didina apsukas svariai prisidėdami prie spartesnio ekonomikos atsigavimo. Ypač nudžiugino eksporto struktūros pokyčiai ir akivaizdžiai ūgtelėjusi aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip vakcinų gamyboje naudojamų reagentų, eksporto dalis", — sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

    Daugiau nei 9 proc. BVP siekusia viešųjų išlaidų injekcija paremtas Lietuvos ūkis 2020 m. susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje. Toks ekonomikos atsparumas ir numatomas įsibėgėsiantis gyventojų vakcinavimas leidžia prognozuoti, kad ekonomika šiemet pradės atsigauti sparčiau.

    Vilnius
    © Sputnik / Владислав Адамовский

    Lietuvos banko pagrindiniame ūkio raidos scenarijuje prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą varžantys ribojimai 2021 metais bus laisvinami, tačiau dalis iš jų dar galios artimiausius keletą ketvirčių. Mažėjant įvairiems suvaržymams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas. Jį papildomai skatins atidėta paklausa, kai tiek gyventojai, tiek įmonės dalį pirkinių dėl įvairių ribojimų atidėjo ateičiai. Pagrindinio scenarijaus atveju numatoma, kad BVP šiemet augs 2,9, o kitąmet — 5,1 proc. Tai maždaug 1 proc. punktu geresnė prognozė, nei skelbta pernai gruodžio mėn. Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl Lietuvos banko ekonomistai parengė ir alternatyvius ūkio raidos scenarijus.

    Atšiauriojo scenarijaus atveju pandemija artimiausiu metu būtų suvaldoma tik ribotu mastu, o BVP augimas siektų 1,1 proc. šiemet ir 3,5 proc. kitąmet. Palankiojo scenarijaus atveju pandemija būtų gana sėkmingai suvaldoma jau artimiausiu metu, o BVP augimas siektų 3,8 proc. 2021 m. ir 6 proc. 2022m. Keičiantis pasaulio ir Lietuvos ekonomikų situacijai, pradeda keistis ir infliacijos raida. Dėl geresnių pasaulinės ekonominės raidos lūkesčių ir ribojamos gavybos pastaraisiais mėnesiais gerokai šoktelėjo naftos kainos. Tai didinančiai veikia bendrąją infliaciją, ir tai bus svarbiausia jos padidėjimo priežastis 2021 m. Vis dėlto maisto ir paslaugų kainos kyla lėčiau, todėl prognozuojama, kad infliacija tebebus palyginti nedidelė: 2021 m. — 1,6 proc. (ankstesnė prognozė — 1,1 %), o 2022 m. — 1,9 proc.

    Numatoma, kad darbo užmokestis kils sparčiau nei kainos — atitinkamai 6,3 proc. šiemet ir 5,5 proc. kitąmet. Darbo rinkoje padėtis per antrąją pandemijos bangą keičiasi palyginti nedaug — negausėja trumpalaikių, neturinčių darbo iki 1 mėn., bedarbių.

    Gyventojų paskolų portfelis per metus išaugo 6,6 proc. — iki 11 mlrd. Eur. Jame dominavo būsto paskolos, augusios 7,7 proc. — iki 8,8 mlrd. Eur. Verslo paskolų portfelis sumažėjo 15 proc. — iki 7,8 mlrd. Eur. Tiesa, verslo skolinimosi poreikį sumažino valstybės pagalbos priemonės, įmonių vidaus rezervai, taip pat ir pristabdyti plėtros planai. Bankų turtas išaugo daugiau nei penktadaliu — iki 38 mlrd. Eur, tačiau daugiausia padidėjo lėšos Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose. Jos sudarė beveik 41 proc. bankų turto. Tai bankams kainavo beveik 43 mln. Eur išlaidų palūkanoms, kurios, palyginti su 2019 m., išaugo net 65 proc. Iš esmės ši priežastis kartu su dvigubai išaugusiomis išlaidomis dėl pablogėjusios paskolų portfelio kokybės (57 mln. Eur) lėmė, kad bankų sektoriaus pelnas sumažėjo beveik penktadaliu — iki 280 mln. Eur.

    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    © Sputnik
    Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
    Tegai:
    karantinas, ekonomika

    Svarbiausios temos