23:11 2021 Balandžio 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1964
  • RUB90.5504
    Ekonomika
    Gauti trumpą nuorodą
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (108)

    Modernizavimas užtikrins patikimą ir stabilų elektros perdavimo tinklo veikimą ir nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą vartotojams

    VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Lietuva pradėjo 330 kilovatų elektros perdavimo linijos, jungiančios Lietuvos elektrinės paskirstymo stotį ir Alytaus transformatorių pastotę, rekonstrukciją, rašoma Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" pranešime.

    Spėjama, kad projektas užtikrins perdavimo tinklo stabilumą, kuris taip pat reikalingas Baltijos šalių energetikos sistemai sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklais. Darbai Prienų rajono savivaldoje prasidėjo kovo pabaigoje.

    "Lietuvos elektrinė–Alytus yra viena iš trijų 330 kV linijų, jungiančių "LitPol Link" jungtį su likusiu šalies elektros tinklu. Būtent per "LitPol Link" jungtį, kurios išplėtimo darbus šiemet baigsime, 2025 m. bus sinchronizuojamos sistemos. Taigi, pradedame dar vieną darbų seriją, kuri vėliau prisidės prie sėkmingo didžiojo mūsų tikslo – sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais — įgyvendinimo", — teigia "Litgrid" generalinis direktorius Rokas Masiulis.

    Rekonstrukcijos metu bus pakeista 210 atramų ir laidų, sumontuotas apsaugos nuo žaibo kabelis su šviesolaidiniu kabeliu. Darbai vyks kelių vietos savivaldybių teritorijose. Pabaiga numatyta 2023 metų rugsėjo mėnesį.

    Rekonstrukcija užtikrins patikimą ir stabilų elektros perdavimo tinklo veikimą, nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą šio regiono ir visos Lietuvos vartotojams.

    Dalį finansavimo skirs Europos Sąjunga. Į tinklo atnaujinimą bus investuota 15,088 mln. eurų

    Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

    Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

    Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

    Temos:
    Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (108)
    Tegai:
    Lietuva, BRELL

    Svarbiausios temos