03:24 2020 Spalio 30
Tiesioginis eteris
  • USD1.1704
  • RUB93.0481
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    45

    Seimo nariai ketina sudaryti darbo grupę, kuri nuspręs, kaip ir kada bus organizuojamas referendumas ir kokių teisės aktų pakeitimų gali reikėti

    VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik.  Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą, ragindami sudaryti darbo grupę spręsti referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimus, praneša Seimo spaudos tarnyba.

    Darbo grupė turės spręsti pasiruošimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus, susijusius su galimos referendumo datos, trukmės, referendumu tvirtinti teikiamų Konstitucijos teksto formuluočių nustatymu, referendumo organizavimo ypatumų įvertinimu ir reikalingų įstatymų projektų parengimu.

    Darbo grupė, remiantis proporcinio frakcijų atstovavimo principu, sudarytų 12 Seimo narių.

    Pasak LVŽS frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, būtina įvertinti per pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje įvykusius socialinius bei demografinius pokyčius ir sudaryti galimybę Lietuvos žmonėms pasirinkti dvigubą pilietybę.

    "Kaip žinia, Konstitucinio Teismo sprendimas yra labai aiškus: būtina pakeisti Konstituciją ir tai galima padaryti tik referendumo keliu. Tad turime tartis, kaip ir kada organizuosime referendumą, kokių teisės aktų pakeitimų gali reikėti, kokios bus referendumui teikiamo teksto formuluotės", — sako Karbauskis.

    Valdančiąją koaliciją sudarančių frakcijų seniūnų pasirašytame kreipimesi prašoma, kad Seimo valdybos sudaryta darbo grupė veiklą pradėtų nuo 2017 metų gruodžio 15 dienos.

    Anksčiau Konstitucinis Teismas gavo daugiau nei 100 Seimo narių prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo aktų pilietybės klausimais nuostatas, o butent paaiškinti, ar gali Seimas įteisinti lietuvių, išvykusių iš šalies po Nepriklausomybės atkūrimo, teisę turėti  dvigubą pilietybę. Politikai kreipėsi į Teismą, nes nerimauja, kad po Britanijos pasitraukimo iš ES ten gyvenantys lietuviai galės gauti Britanijos pilietybę ir atsisakyti Lietuvos pilietybės.

    Teismas išnagrinėjo prašymą ir paskelbė sprendimą, kad dviguba pilietybė galima tik paskelbus referendumą, kurio rezultatas ir gali pakeisti Konstituciją.

    Reaguodamas į Konstitucinio teismo sprendimą, Karbauskis pareiškė, kad tinkamiausias laikas referendumui gali tapti Lietuvos prezidento rinkimai 2019 metais.

    Pagal Lietuvos referendumo įstatymą, kad referendumo rezultatai butų pripažinti jame turėtų dalyvauti daugiau nei 50% turinčių teisę balsuoti piliečių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dėl masinės emigracijos nuo 1990 metų respublikos gyventojų skaičius sumažėjo nuo 3,7 milijono iki 2,8 milijono.

    Anot departamento, populiariausi šalis, kur išvažiuoja lietuviai, praėjusiais metais buvo Didžioji Britanija. Tik per pirmąją 2017 metų pusę iš Lietuvos emigravo apie 31 tūkstantį žmonių. Iš viso per nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko apie 800 tūkstančių žmonių.

    Dar šia tema

    Dviguba Lietuvos pilietybė: būti ar nebūti
    Tegai:
    dviguba pilietybė, referendumas, Seimas

    Svarbiausios temos