14:43 2019 Birželio 25
Tiesioginis eteris
  • USD1.1394
  • RUB71.7127
    Nukelta Žaliojo tilto skulptūra Taikos sargyboje, archyvinė nuotrauka

    Istorikė: skulptūra nieko nepropaguoja ― ji yra negyvas daiktas

    © Фото: newsbalt.ru
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Tarybiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (38)
    11410

    Kultūros istorikės Rasos Čepaitienės teigimu, reikėtų šviesti visuomenę apie komunistinių paminklų reikšmę, o ne juos griauti

    VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Sovietmečio vaizdinys iš dalies gali būti pozityvus ir puoselėjamas, nes Nikitos Chruščiovo laikotarpio visuomenė jaučia dėkingumą už sovietinės valdžios dovanas ir neskiria, kas yra sava, o kas svetima, LRT RADIJUI sakė kultūros istorikė Rasa Čepaitienė.

    Jos teigimu, reikėtų šviesti visuomenę apie komunistinių paminklų reikšmę, o ne juos griauti.

    Kultūros istorikė abejoja, ar komunistinių objektų draudimas ir šalinimas iš viešųjų vietų yra išeitis, nes, jos aiškinimu, sovietmetis nebuvo vienpusis — tai buvo ne tik "stalininis laikotarpis su represijomis, tremtimi ir netektimis", bet ir "taikusis Nikitos Chruščiovo valdymo laikotarpis, kurio metu visuomenė susigyveno su režimu ir jį priėmė".

    "Tos "chruščiovkės" [daugiabučiai namai] yra to pozityvaus sovietinio vaizdinio simboliai. Sovietmečio vaizdinys iš dalies gali būti pozityvus ir puoselėjamas, nes nėra įsisąmoninta atskirtis, kas yra sava, o kas — svetima", — teigia Rasa Čepaitienė.

    Pasak istorikės, problema yra ta, kad visi paminklai sakralizuojami: jeigu žmogus arba tam tikras režimas yra įamžinamas, manoma, kad jis yra reikšmingas ir nusipelnęs. 

    "Noriu atkreipti dėmesį, kad skulptūra nieko nepropaguoja — ji yra negyvas daiktas. Visa tai yra interpretacijos reikalas. Aš skatinčiau ne komunistinių skulptūrų draudimus, o edukaciją. Klasikiniai paminklai gali būti transformuojami ir tai rodo, kad ne patys objektai yra pavojingi, o mūsų santykis su jais. Pavyzdžiui, Petro Cvirkos paminklas turi įdomią dokumentinę vertę, kuri buvo sukurta pagal socrealizmo kanonus ir išliko autentiška. Iš dokumentinės perspektyvos tai yra įdomu, mes matome, interpretuojame, kaip tuo metu visuomenė mąstė — tas dialogas visada vyksta", — sako Rasa Čepaitienė.

    Seimo nario, konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, dekomunizacija yra procesas, kurio metu mes šaliname "materialinį totalitarinės ideologijos palikimą". Pasak Ažubalio, vienas iš instrumentų, formuojančių kolektyvinę tapatybę, yra vieši komunistiniai objektai, pavyzdžiui, statulos, simbolizuojančios privalomąjį darbą, ūkių suvalstybinimą ir griežtą drausmę, dėl ko jų turi nebelikti.

    Paskelbus Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, partijos "Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" narys Laurynas Kasčiūnas vėl iškėlė klausimą dėl Petro Cvirkos paminklo nukėlimo.

    "Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje eilinį kartą kaip saugumo iššūkis įvardijamas sovietinis "paveldas", kurį Rusija išnaudoja kaip savo informacinio karo įrankį, pabrėždama tariamą Lietuvos ryšį su SSSR ir savo įtakos ribas", — savo Facebook paskyroje rašo politikas.

    asociacijos Užmiršti kariai vadovas Viktoras Orlovas
    © Sputnik / Алексей Жеминский

    Anot jo, Lietuvoje tokių "balvonų" yra daugiau kaip 160, ir vienas jų — paminklas Petrui Cvirkai, sovietiniam politiniam veikėjui. Kasčiūnas susiejo šį paminklą su "Rusijos interesais", ir jam neaišku, kodėl Lietuvos sostinėje vis dar stovi toks paminklas.

    Ginčai dėl paminklų

    Anksčiau asociacija "Užmiršti kariai" laimėjo bylą dėl paminklo sovietų kariams griovimo Vilniaus Antakalnio kapinėse. Praėjusių metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismas panaikino Kultūros paveldo departamento nutarimą ir 1,5 tūkst. eurų baudą. Orlovas papasakojo, kad departamentas pateikė apeliaciją, tačiau skundo nagrinėjimo data iki šiol nėra paskirta.

    Kasčiūnas ragina pasirašyti peticiją "Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą">>

    Vasario pradžioje Lietuvos policija atliko kratą asociacijos "Užmiršti kariai" vadovo Viktoro Orlovo bute. Kratos metu teisėsaugos pareigūnai konfiskavo Orlovo kompiuterį, telefoną, nešiojamąjį kompiuterį. Jis buvo apkaltintas neteisėtu šaunamųjų ginklų laikymu, kurių jis, pasirodo, neturi.

    Orlovas mano, kad tokie prieš jį nukreipti veiksmai gali būti susiję su asociacijos skundais Lietuvos kultūros paveldo departamentui.

    Temos:
    Tarybiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (38)

    Dar šia tema

    Socialinių tinklų naudotojai pranešė apie tarybinio paminklo išniekinimą
    Maskva pasipiktino dėl SS paminklo atkūrimo Estijoje
    Rusija kreipsis į UNESCO dėl tarybinio paminklo nugriovimo Lietuvoje
    Tegai:
    visuomenė, paminklai

    Svarbiausios temos