11:38 2019 Liepos 24
Tiesioginis eteris
  • USD1.1173
  • RUB70.5611
    Europos žmogaus teisių teismo pastatas

    Vilnius galėjo padaryti įtaką EŽTT per Lietuvos teisėją, mano ekspertas

    CC BY-SA 4.0 / wikipedia / Ralph Hammann
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (44)
    10202

    Strasbūro teismui buvo daug svarbiau pasmerkti Rusiją kaip Tarybų Sąjungos teisių perėmėją, o ne atkreipti dėmesį į "miško brolių" nusikaltimus Baltijos šalyse, mano ekspertas Vadimas Truchačevas

    VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas Lietuvoje nuteisto už "genocidą" buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo byloje, galbūt, buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos teisėjo, kuris buvo kolegijos sudėtyje, nuomonę, interviu Sputnik Lietuva pareiškė istorijos mokslų kandidatas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Užsienio regiono ir politikos studijų katedros dėstytojas Vadimas Truchačevas.

    "Klausimas toks, kad šiuo atveju Europos Žmogaus Teisių Teisme buvo kažkas iš teisėjų, atstovaujančių Baltijos šalims. Sprendimas rašomas būtinai atsižvelgiant į šio teisėjo nuomonę. Greičiausiai, Lietuva šiuo atveju per šį teisėją darė ir spaudimą teismui", — teigia ekspertas.

    Strasbūro teismui buvo svarbiau pasmerkti Rusiją kaip Tarybų Sąjungos teisių perėmėją, o ne atkreipti dėmesį į "miško brolių", kurie užsiėmė civilių, įskaitant žydus, žudymu, nusikaltimus, mano Truchačevas.

    "Europos Žmogaus Teisių Teismą, pirmiausia, turi užversti ieškovai-žydai, kurių protėviai ar jie patys nukentėjo nuo "miško brolių". Šiuo atveju yra tikimybė, kad "miško broliai" ir jų palikuonys, tai yra, dabartinės Baltijos valstybės, atsakys pagal visą įstatymo griežtumą", — pažymėjo ekspertas.

    Truchačevas taip pat neatmetė, kad EŽTT vis tiek gali atmesti žydų bendruomenės skundus, jei Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos nuspręs paremti Lietuvą.

    EŽTT sprendimas

    Strasbūro teismas antradienį paskelbė sprendimą lietuvio, kuris 1956 metais dalyvavo "miško brolių" vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje, byloje. Lietuvoje Drėlingas buvo nuteistas už "genocidą", nes Lietuvos teismas pareiškė, kad "partizanai" atstovavo lietuvių tautai, o operacijos prieš juos tikslas buvo "nacionalinės grupės sunaikinimas".

    EŽTT posėdžiui pirmininkavo teisėja iš Ukrainos Ana Judkovskaja, be to, jame dalyvavo teisėjas iš Lietuvos Egidijus Kuris. Teismas nusprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paaiškinimai yra pagrįsti, ir atmetė Drėlingo skundą, pažymėjęs, kad jo atžvilgiu nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų.

    Penki iš septynių Strasbūro teismo teisėjų balsavo už šį sprendimą.

    Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo "miško brolių" vadas, ir Lietuvoje jis laikomas "nacionaliniu didvyriu". Tačiau žinoma, kad jis yra prisidėjęs prie aštuonių tūkstančių civilių nužudymo.

    Kodėl Vanagas, o ne Vytautas?>>

    Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

    Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės sunaikinime, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    Temos:
    "Miško broliai": praeitis ir dabartis (44)

    Dar šia tema

    Kovo 11-ąją Klaipėdoje bus atidengta Ramanausko-Vanago memorialinė lenta
    Prokuratūra nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl Ivaškevičiaus romano "Žali"
    Lietuvoje du Rusijos kanalai apkaltinti įstatymo pažeidimu dėl "partizanų"

    Svarbiausios temos