18:01 2019 Gruodžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1137
  • RUB70.0885
    Advokatas Stanislovas Tomas, archyvinė nuotrauka

    Stanislovas Tomas įvardijo atminimo lentos Noreikai sudaužymo priežastis

    © Photo : Facebook / Stanislovas Tomas
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    832

    Ketvirtadienį Lietuvos teismas leido Tomui išvykti iš Lietuvos ir grąžino dokumentus, prokuratūra reikalauja jam paskirti 30 tūkst. eurų baudą

    VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Advokatas ir žmogaus teisių aktyvistas, kandidatas į Europos Parlamento narius Stanislovas Tomas interviu Sputnik Lietuva papasakojo apie atminimo lentos nacių bendrininkui Vilniuje sudaužymo priežastis.

    "Tai buvo politinis protestas. Tiesą sakant, aš norėjau sustabdyti nusikaltimą. Kas Austrijoje numatoma už tokią lentelę, kurioje užrašytas nacių bendrininko vardas? Austrijoje tai padariusiam žmogui būtų paskirta 20 metų kalėjimo. Pagal Austrijos teisėsaugą tai yra nusikaltimas. Tai yra nacizmo nusikaltimų neigimas ir karo nusikaltėlių šlovinimas. Taip tai skamba pagal Austrijos teisę", — sakė advokatas.

    Tuo tarpu, kaip pažymėjo Tomas, Lietuvoje "tai yra norma ir nelaikoma nusikaltimu".

    "Daugelį Lietuvos gatvių puošia nacių nusikaltėlių veidai — tų žmonių, kurie siųsdavo tūkstančius mirčiai. Jonas Noreika, pasirašęs nutarimą įsteigti getą... 14 tūkst. žmonių mirė gete. Taip jį vertina jo paties anūkė. Ji laiko jį nusikaltėliu ir gėdijasi jo vardo. Ji taip pat kovojo, kad ši lenta būtų nuimta", — priminė Tomas.

    Pasak jo, kova dėl tokio atminimo ženklo pašalinimo truko vienuolika metų.

    "Ką daro žmogus, kai negali pasiekti teisingumo vienuolika metų ir teisėsauga prieš dvi savaites tau pasako, kad galėtum palaukti dar dešimt metų, o po dešimties metų nuspręsime — pašalinti lentą ar ne. Aš esu teisininkas, ginu žmogaus teises nuo 2004 metų. Todėl buvau įsitikinęs, kad daugiausia, kas man gresia, — tai, kad teks prašyti politinio prieglobsčio Vakarų Europoje. O aš ir be to ten gyvenu, todėl iš esmės tai yra neblogas variantas", — sakė Tomas.

    Pasak advokato, pokalbio su Sputnik Lietuva metu jis buvo oro uoste ir ruošėsi skristi iš Lietuvos, nes teismas leido išvykti. Taip pat Tomui grąžino asmens dokumentus.

    Incidentas su Jono Noreikos atminimo lenta

    Pirmadienį ryte į EP kandidatuojantis advokatas Stanislovas Tomas kūju sudaužė Jono Noreikos atminimo lentą, kabėjusią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.

    Vėliau vakare Tomas buvo sulaikytas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo tvarkos pažeidimo.

    Tomas jau ne kartą yra išreiškęs nuomonę, kuri prieštarauja oficialiai Lietuvos valdžios institucijų politikai. Visų pirma jis nagrinėjo slapto CŽV kalėjimo, kuriame kaliniai buvo kankinami, klausimą ir pareikalavo nubausti Lietuvos vadovus ir pareigūnus, kurių sutikimu jis buvo įsteigtas Lietuvos teritorijoje.

    Jonas Noreika

    Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.

    2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".

    Pernai Lietuvos žydų bendruomenė ir kai kurie intelektualai pareikalavo pašalinti Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre.

    Šių metų kovo pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą ir kaltinimus Noreikai kolaboravus su naciais.

    Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
    © Sputnik /
    "Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais

     

    Dar šia tema

    Holokaustas Lietuvoje: Gyvųjų maršas žuvusiųjų garbei
    Netanjahu apsilankė Paneriuose, kur karo metais buvo nužudyti tūkstančiai žydų
    Šiauliuose žydų bendruomenei bus perduoti paminkliniai akmenys
    Panerių memorialas: Lietuvoje pagerbtos žydų genocido aukos
    Tegai:
    bauda, Lietuva, Stanislovas Tomas, teismas

    Svarbiausios temos