08:01 2019 Birželio 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.1187
  • RUB71.8787
    Vilniaus panorama, archyvinė nuotrauka

    Ekspertai įvertino galimybes sukurti gerovės valstybę Lietuvoje

    © Depositphotos
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    30 0 0

    Pasak ekspertų, tokia koncepcija buvo svarstyta ilgą laiką ir yra patraukli, tačiau joje yra labai mažai konkrečių dalykų, todėl kyla pavojus, kad Nausėdai nepavyks įgyvendinti plano

    VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Ekspertai įvertino išrinkto Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlytos valstybės gerovės programos įgyvendinimo galimybes rinkimų metu. Apie tai jie pasakojo LRT Radijo eteryje.

    Išrinktas šalies vadovas Gitanas Nausėda pažadėjo kurti gerovės valstybę Lietuvoje, tačiau ekspertai abejoja, ar toks pažadas gali būti įvykdytas.

    Vilniaus universiteto profesorės Laimutės Žalimienės teigimu, pagrindinis gerovės valstybės apibrėžimo bruožas — valstybės įsipareigojimas suteikti gerovę piliečiams. Jos aiškinimu, gerovės valstybės sąvoka yra patraukli savo aprėptimi, tačiau pasako nedaug.

    "Išrinktasis prezidentas apibrėžė gerovės valstybę, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ekonominei bazei. Mums reikia tam tikros materialinės bazės, bet nemanau, kad tai yra svarbiausia. Lygios galimybės ar žmogaus teisių apsauga yra labai svarbios gerovės valstybei", — svarsto profesorė.

    "Luminor" vyriausiasis ekonomistas Žygmantas Mauricas taip pat pažymėjo, kad gerovės valstybė — plati sąvoka. Anot jo, šis terminas atsirado dar 19 a., tačiau iki šiol nebuvo sutarta, kokios turėtų būti gerovės valstybės funkcijos.

    "Aš nesakau, kad mokesčiai nesvarbu, tačiau jų naudojimo efektyvumas yra ne mažiau svarbus", — sakė jis.

    Jo teigimu, gerovės valstybės tikslas — maksimizuoti laimę kiek įmanoma didesniam kiekiui žmonių, sumažinti nelygybę tarp įvairių visuomenės grupių ir padėti skurstantiems.

    Savo ruožtu Žalimienė pažymėjo, kad objektyvi ir subjektyvi gerovė yra dvi svarbios šalies gerovės vertinimo sudedamosios dalys.

    "Manau, kad pagal subjektyvios gerovės rodiklį Lietuva yra prastoje padėtyje, nes tiek pasitikėjimas institucijomis, tiek pasitenkinimas gyvenimu yra gana mažas", — sako ji.

    Savo ruožtu Mauricas pažymėjo, kad pagrindinė Lietuvos problema yra ta, kad šalyje nėra "investicijų į žmones".

    "Mūsų biudžetas yra orientuotas į trinkeles, o ne į žmogų, ypač tai buvo akivaizdu pirmąjį ES paramos laikotarpį, po krizės, kai didelės lėšos buvo skiriamos investiciniams projektams, bet socialinėms išmokoms buvo ženkliai sumažintos. Netgi dabar pasižiūrėjus į statistiką, yra tam tikrų niuansų, bet mes tikrai neskiriame mažiau. Didžiausias skirtumas yra pensijos, nedarbingumas, kur mes atsiliekame, bet viešasis sektorius ne, tai čia jau yra efektyvumo ir požiūrio į žmogų klausimas", — tvirtina jis.

    Žalimienė, įvertinusi gerovės lygį šiandieninėje Lietuvoje, taip pat paminėjo pensininkus. Pasak jos, Lietuva užima vieną iš paskutinių vietų Europoje pagal paslaugas, užtikrinančias orią senjorų pensiją.

    "Socialinės paslaugos, tokios, kaip senyvo amžiaus žmonių priežiūra ir jų šeimos narių darbo derinimas, nėra laikomos svarbiomis. Struktūrinės paramos lėšos keliauja į pastatus ar asfaltą, bet ne į minėtų paslaugų plėtojimą. Investuojant į senyvo amžiaus žmonių gyvenimo gerinimą tu neparodysi, kad ką nors pastatei. Mūsų šalies požiūris atsispindi praktiniuose dalykuose", — komentuoja Žalimienė.

    Apibendrindamas Mauricas pabrėžė, kad norint įgyvendinti gerovės valstybės modelį, būtina kuo labiau įtraukti visuomenę į visą procesą ir informuoti ją apie tai, ką ji moka.

    Išrinktas šalies prezidentas teigė, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempas nebėra toks spartus, o tai reiškia, kad jis turės atitikti finansinio stabilumo reikalavimus. Kita vertus, kaip pažymėjo Nausėda, turėsime įvykdyti pažadus sukurti gerovės valstybę.

    Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu antrajame rinkimų ture, įvykusiame gegužės 26 dieną.

    Dar šia tema

    Nausėda interviu BBC: nesinorėtų vartoti žodžių, nemalonių Rusijos žmonėms
    Laukia labai sudėtingas metas: Nausėda susitiko su Skverneliu
    Nausėda ir Zelenskis — šviesi ateitis ar tuščios viltys?
    Linkevičius, susitikęs su Nausėda: politika Rusijos atžvilgiu keistis neturėtų
    Tegai:
    ekspertas, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos