05:16 2019 Liepos 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1226
  • RUB70.7370
    Karinės pratybos Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

    Žiniasklaida: kaip Lietuva ruošiasi karui su Rusija

    Sputnik
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    13301

    Lietuvos valdžios institucijos supranta, kad Rusijos puolimo tikimybė yra minimali, tačiau kai kurie vis dar tiki, kad Maskva tariamai laiko Baltijos valstybes "laikinai prarastomis teritorijomis"

    VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. "Rusijos agresijos" tikimybė prieš Lietuvą yra minimali, tačiau Lietuvoje tebegyva antirusiška isterija ir vyksta pasirengimas mažai tikėtinam karui, rašo "National Interest".

    Pažymima, kad Lietuva yra susirūpinusi dėl Rusijos kariuomenės modernizavimo per pastaruosius penkerius metus ir Kaliningrado srities, kuri ribojasi su pietvakarių Lietuva, gynybos pajėgumų stiprinimo. Lietuvos valdžios institucijos supranta, kad Rusijos puolimo tikimybė yra "maža", tačiau kai kurie vis dar tiki, kad Maskva tariamai laiko Baltijos valstybes "laikinai prarastomis teritorijomis".

    Taigi, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos teigimu, kaimyniniame Rusijos regione yra dvidešimt tūkstančių kariškių, įskaitant jūrų pėstininkus, ir, pasak ministerijos, Rusija gali suduoti milžinišką smūgį iš sausumos Lietuvai iš rytų, iš Baltarusijos teritorijos, kuri mažiau nei dvidešimt mylių nutolusi nuo Vilniaus priemiesčio. Be to, kad "užpultų", Maskva gali pasitelkti dar 120 tūkstančių žmonių iš Vakarų karinės apygardos, įskaitant tankų kariuomenę.

    Leidinyje rašoma, kad šiuo metu Lietuva gali mobilizuoti tik 14 tūkst. žmonių sausumos pajėgų ir karinių jūrų pajėgų būriuose, be to, keturi tūkstančiai jų ką tik atliko devynių mėnesių trukmės privalomąją karo tarnybą. Be to, Lietuva gali pasikliauti penkiais tūkstančiais savanorių ir 1,3 tūkst. kareivių iš Vokietijos, Nyderlandų ir Čekijos pagal programą "sustiprintas NATO buvimas".

    Pabrėžiama, kad per pastaruosius šešerius metus Lietuva trigubai padidino karinį biudžetą, kuris sudaro du procentus BVP ir yra skiriamas pagrindinėms žemės pajėgų — mechanizuotosios ir motorizuotosios brigados — gerinimui.

    Karo atveju Lietuva imsis gynybinės pozicijos ir lauks Šiaurės Atlanto aljanso pastiprinimo. Šiuo metu Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijos bendradarbiauja, siekdamos padidinti sąjungininkų pajėgų priėmimo į respubliką greitį, ypač pagerinti Klaipėdos uosto pajėgumus ir išplėsti geležinkelio liniją iš Lenkijos į pagrindinę mechanizuotosios brigados vietą.

    Be to, be NATO pajėgų, Lietuva tikisi, kad jos teritorijoje bus dislokuoti Amerikos kariai. Taigi, Lenkijoje dislokuota JAV šarvuočių brigada gali periodiškai

    persikelti į Lietuvą.

    Rusijos saugumo taryba anksčiau pranešė apie NATO pajėgų stiprinimą šalia Rusijos sienų. Pasak Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, per dvejus metus greitojo reagavimo pajėgų skaičius išaugo nuo 25 iki 40 tūkstančių žmonių, o Baltijos šalyse buvo įdiegtos sustiprintos batalioninės taktinės grupės.

    Be to, įgyvendinama Amerikos iniciatyva "Trys po 30". Joje numatytas pasirengimas panaudoti Aljansui priklausančių 30 mechanizuotų batalionų, 30 oro eskadrilių ir 30 kovinių laivų 30 dienų laikotarpyje.

    Vakarų politikai, daugiausia iš Baltijos šalių ir Lenkijos, nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę". Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti.

    Pasak užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO gerai žino, kad Maskva nepuoselėja tokių planų, bet naudoja tai kaip pretekstą sutelkti kuo daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų.

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik /
    NATO pajėgos Baltijos šalyse

     

    Dar šia tema

    NATO įvardijo pratybų Baltijos jūroje tikslą
    Rusijos URM vadovo pavaduotojas: NATO primeta dirbtinę karinę-politinę darbotvarkę
    Parako kvapas daržuose: NATO nenori palikti ramybėje paprastų lietuvių
    JAV pasiūlė skolinti NATO šalims, kad sumažėtų "priklausomybė" nuo Rusijos
    Tegai:
    puolimas, Rusija, Lietuva

    Svarbiausios temos