01:51 2019 Spalio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1144
  • RUB71.3066
    Vilnius

    "Raganų medžioklė" ir ginčas su Ryga dėl Astravo AE: kaip Lietuva praranda sąjungininkus

    © Depositphotos/ Figurniy Sergey
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    47 0 0

    Lietuvos "patriotai" išpučia "šnipinėjimo skandalus" iš nieko ir barasi su kaimynais, atsisakydami protingai mąstyti, mano ekspertas Aleksandras Nosovičius

    VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Lietuvos valdžios pareigūnų veiksmai vidaus ir užsienio politikoje sukelia "raganų medžioklę" šalies viduje ir naikina "Baltijos vienybę", atimdami iš respublikos sąjungininkus pasaulyje. Apie tai "RuBaltic.ru" rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.

    Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik/ Владислав Адамовский.

    Prieš kelias savaites Lietuvoje kilo skandalas dėl Seimo deputatės Irinos Rozovos, kuri įtariama "sukėlusi grėsmę" šalies nacionaliniam saugumui.

    "Lietuvos konservatoriai, matyt, priėjo prie išvados, kad jie jau ilgą laiką neieškojo juodos katės tamsiame kambaryje ir nepriminė lietuviams apie "Rusijos grėsmės" egzistavimą. Jie ėmėsi ieškoti, iš ko galima išpūsti šnipinėjimo skandalą", — pažymi Nosovičius.

    Priežastimi tapo Rozovos dalyvavimas birželio mėnesį Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Pasak eksperto, konservatoriai į šį įvykį sureagavo taip vėlai, nes nerado įtikinamesnio preteksto "pradėti eilinį šnipų manijos priepuolį Lietuvoje".

    "Tačiau dirbtinai pritemptas pretekstas netrukdo "landsbergiečiams" rėkti, kad Rusija su deputatės Rozovos pagalba bando užvaldyti visą Lietuvą", — rašo Nosovičius.

    Tuo tarpu Lietuva yra viena iš Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos steigėjų, o 2003 metais organizacijos sesija vyko Vilniuje.

    "Kas nors kiekvienais metais gruodžio 31 dieną eina į pirtį, o štai Lietuvos "patriotai" turi įprotį kiekvienais metais surasti "raganą" ir medžioti ją su visos Lietuvos pagalba. Prieš metus "ragana" buvo išrinkta Rūta Vanagaitė, praėjusiais metais — Viačeslavas Titovas, o štai dabar Irina Rozova", — teigia Nosovičius.

    Ekspertas pažymėjo, kad politinis Rozovos persekiojimas primena "ritualines aukas ir šokius su būgnu prie ugnies". Nėra prasmės kelti klausimų dėl tam tikrų Lietuvos vadovybės veiksmų tikslų, reikia respublikos valdžios veiksmus vertinti kaip privalomą ritualą, įsitikinęs Nosovičius.

    "Užsienio politikoje (pavyzdžiui, Lietuvos) yra tradicija susipykti su vienu iš kaimynų ir taip atimti iš savęs sąjungininkus bei įsitvirtinti apsiaustos tvirtovės lygyje", — sakoma straipsnyje.

    Vienas iš naujausių pavyzdžių — Lietuvos ketinimas kreiptis į Europos Komisiją, jei Latvija pirks elektrą iš Baltarusijos atominės elektrinės (AE), kurios statyboms labai priešinasi oficialus Vilnius. Tas pats gresia ir Estijai, kurios valdžia neatmetė galimybės pirkti elektros energiją iš elektrinės.

    "Lietuvos "patriotams" tiek vidaus, tiek užsienio politikoje vyksta padalijimo į draugus ir priešus ritualinis procesas: yra tie, kurie palaiko jų spalvotas haliucinacijas apie "Kremliaus ranką", "branduolinę žūtį" nuo Baltarusijos AE ir panašius dalykus, ir tie, kurie siūlo pasakyti "ne" narkotikams ir pradėti mąstyti", — rašo Nosovičius.

    Tačiau, pasak eksperto, Lietuvos valdžia nesugeba racionaliai elgtis, nes protingai mąstantys asmenys tučtuojau išbraukiami iš "savų" sąrašo.

    Skandalas aplink Rozovą

    Skandalas aplink Rozovą kilo rugpjūčio viduryje. Iš pradžių Lietuvos deputatai surengė neeilinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktos informacijos, susijusios su Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje.

    Vėliau paaiškėjo, kad praėjusių metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis iš VSD gavo neklasifikuotą laišką su informacija apie tai, kodėl Rozovai nebuvo leista naudotis svarbiais duomenimis. Šiuo argumentu pasinaudojo Lietuvos konservatoriai, pareikšdami, kad politikės veikla gali kelti "grėsmę" Lietuvos nacionaliniam saugumui.

    Kaip interviu Sputnik Lietuva pasakojo Rozova, neigiamas atsakymas susijęs su tuo, kad ji anketoje specialiosioms tarnyboms nenurodė informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais. Deputatė pabrėžė, kad sąmoningai neslėpė jokių ryšių, o tik padarė klaidą.

    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra nepageidaujamo politiko politinio persekiojimo pavyzdys. Jis pabrėžė, kad Lietuvoje už kitas pažiūras žmogus gali būti apkaltintas "šnipinėjimu Rusijos naudai", jis gali patekti į kalėjimą, tapti įtariamuoju ar viešųjų išpuolių taikiniu iš "tikrų respublikos patriotų" pusės.

    Interviu Sputnik Lietuva "Lietuvos rusų sąjungos" Klaipėdos skyriaus vadovas, Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas padarė prielaidą, kad Rozovai daromas spaudimas gali būti susijęs su konservatorių siekiu susilpninti valdančiąją koaliciją, į kurią įėjo partija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija — Krikščioniškų šeimų sąjunga".

    Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Baltarusijos AE

    Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Tikimasi, kad pirmasis energijos blokas bus paleistas šių metų pabaigoje, o antrasis — 2020 metais.

    Lietuva nuolat teikia pretenzijas kaimyninei Baltarusijai dėl atominės elektrinės. Visų pirma, Lietuvos valdžia nepagrįstai kaltina Minską saugos normų pažeidimu statant objektą. Be to, Vilnius bandė surengti kampaniją Europoje prieš elektros įsigijimą iš objekto, tačiau nesėkmingai. Kaip anksčiau paaiškėjo, apie pigios Baltarusijos elektros energijos importą ateityje galvoja net Latvija.

    Praėjusią savaitę Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) sukritikavo dokumentą, kuriame yra priemonių, skirtų pagerinti Baltarusijos AE saugos lygį, sistema.

    Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad nei per streso testus, nei per partnerių atliktas patikras nenustatyta saugumo pažeidimų. Be to, Baltarusijos URM priminė, kad Vilnius griežtai kontroliuoja Baltarusijos AE, tačiau branduolinę saugą savo teritorijoje vertina skirtingai.

    Taigi, anot URM, Ignalinos AE įvyko pažeidimų, susijusių su saugumui užtikrinti svarbių sistemų eksploatacija. Tačiau Lietuva nepateikė savo kaimynams jokių duomenų apie pažeidimų pobūdį ir kada jie bus pašalinti.

    Pasak Baltarusijos valdžios atstovų ir daugelio ekspertų, už įnirtingų Vilniaus išpuolių stovi politiniai motyvai ir pavydas sėkmingesniam energetikos plėtroje kaimynui.

    Dar šia tema

    Titovas: Lietuvoje rusakalbiai deputatai persekiojami dėl išgalvotų fobijų 
    Tegai:
    Latvija, Lietuva, Astravo AE

    Svarbiausios temos