10:37 2019 Rugsėjo 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.1030
  • RUB70.3933
    Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

    Nausėda ragina vengti politizuoti istorinę atmintį

    © Photo: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    31 0 0

    Lietuvos vadovas mano, kad mokslo bendruomenė gali pasiūlyti istorijos suvokimo orientyrus

    VILNIUS, rugsėjo 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina vengti istorinės atminties politizavimo, praneša Prezidentūra.

    Lietuvos vadovas susitiko su nepriklausomais mokslininkais ir ekspertais, kad išanalizuotų Lietuvos ir užsienio šalių istorinės atminties politiką bei šios srities autoritetingus šaltinius.

    "Šiandien susitikome pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad skausmingi istorinės atminties klodai netaptų dar viena priežastimi mūsų visuomenei susiskaidyti, kovoti tarpusavio karus ir nuodyti atmosferą visuomenėje. Jūs, mokslo bendruomenė, esate tie autoritetai, galintys pasiūlyti orientyrus, kuriais galėtume vadovautis kurdami savo santykius su istorine atmintimi. Norėtųsi išvengti jos politizavimo ir atkreipti dėmesį, kad istorinės atminties klausimai — ir mūsų pilietiškumo bei demokratinių vertybių ugdymo mokykla", — teigė Nausėda.

    Prezidentas pažymėjo, kad šiandieniai įvykiai, tam tikra sumaištis, kuri šiuo metu tvyro dėl Vrublevskių bibliotekos, gal ir nėra labai sveikintina, bet ji parodo, kad visuomenė neabejinga, ir tuo galima pasidžiaugti.

    Mokslininkų bendruomenės nariai aptarė istorinės atminties formavimosi Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo aspektus, esmines slinktis, įvertino dabartinę situaciją. Forumo dalyviai sutiko, kad istorinės atminties temai trūksta platesnės diskusijos ir kad valstybės vaidmuo ugdant dialogo kultūrą, įtraukiant įvairias bendruomenes galėtų būti didesnis. Pabrėžta, kad diskusijos dėl istorinės atminties turėtų vykti prieš rezonansą sukėlusį veiksmą, o ne po to.

    Anksčiau Nausėda paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui, kai buvo kalbama apie atminimo lentos nacių bendrininkui Jonui Noreikai nuėmimą nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos.

    Balandžio pradžioje advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kas sukėlė didelį skandalą Lietuvoje. Interviu Sputnik Lietuva Tomas paaiškino, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą".

    Lenta buvo atkurta. Tačiau vėliau Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusprendė ją nukabinti, pabrėždamas, kad miestas savo vardu negali šlovinti nacių bendrininko.

    Tačiau daugumai Lietuvos politikų tai nepatiko, o neseniai bendrovė "Pro Patria" be valdžios sutikimo pakabino Noreikai naują lentą.

    Kas yra Jonas Noreika

    Noreika yra viena skandalingiausių figūrų šiuolaikinės Lietuvos istorijoje. Respublikos valdžia suteikė jam "nacionalinio didvyrio" ir "kovotojo už nepriklausomybę" titulus, tačiau visi faktai rodo, kad jo veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu buvo labai toli nuo didvyriškumo. Iš tiesų jis yra nacių bendrininkas ir Baltijos šalių žydų bendruomenės naikinimo dalyvis Antrojo pasaulinio karo metu.

    1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu, anksčiau tapo nacionalistinės organizacijos "Lietuvių aktyvistų frontas" nariu. Noreikos įsakymu regione gyvenę žydai buvo perkelti į getą, kur vėliau žuvo tūkstančiai žmonių.

    Net Noreikos anūkė, amerikiečių žurnalistė Silvija Foti, sužinojusi savo senelio biografijos detales, paragino Lietuvos valdžią nešlovinti jo kaip "nacionalinio didvyrio".

    Dar šia tema

    Prokuratūra nerado baudžiamojo nusižengimo požymių Noreikos lentos nukėlime
    Pagaminta nauja atminimo lenta nacių bendrininkui Jonui Noreikai
    Vilniaus meras naują lentą Noreikai pavadino "gėdos paminklu"
    Tegai:
    Lietuva, Gitanas Nausėda

    Svarbiausios temos