02:05 2019 Spalio 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.1144
  • RUB71.3066
    Армен Гаспарян

    Politologas: Vilnius stengiasi įvaryti gyventojams "okupacijos" baimę

    © Sputnik /
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    Astravo atominės elektrinės statybos (222)
    81 0 0

    Lietuvos valdžia pritaiko šią fobiją viskam, net Maskvos ir Minsko bendradarbiavimui, pareiškė politologas, istorikas Armenas Gasparianas

    VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Rusijos ir Baltarusijos integracijos klausime Lietuvos vadovybei rūpi ne ekonominis aspektas, o galimas visavertės sąjunginės valstybės įgyvendinimas. Apie tai interviu Sputnik Lietuva kalbėjo politologas, istorikas Armenas Gasparianas.

    Pasak eksperto, Vilniaus teiginiai apie "okupaciją" yra įkyri idėja, kurią šalies valdžia stengiasi pritaikyti viskam, net Maskvos ir Minsko bendradarbiavimui.

    "Štai dabar į darbotvarkę įtraukta ekonominė ir teisinė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Prieš tai buvo Baltarusijos AE, dar prieš tai "hibridinis karas" Ukrainoje. Nėra jokio skirtumo — tau reikia tik nuolat palaikyti gyventojų fobiją: "jie sugrįš", — teigė jis.

    Gasparianas pažymėjo, kad Lietuva daugelį metų gyveno su tuo, kad Rusijos imperija bet kokia savo apraiška pasibaigė, tačiau gili Rusijos Federacijos ir Baltarusijos tarpusavio integracija Vilniaus akyse gali reikšti pirmąjį žingsnį šios imperijos atkūrimo link.

    "Būtent dėl šios priežasties jie dabar šaukia, kad tai yra blogiausia, kas gali būti, mus vėl "okupuos". Ir aš nesuprantu, ką reiškia — sienų artėjimas? Yra Kaliningradas. Ar ši siena yra toli? Tarp Rusijos ir Baltarusijos egzistuoja bevizis režimas, yra rimtų karinių-politinių, ekonominių ir kitų ryšių", — sakė politologas.

    Gasparianas taip pat įvertino Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teiginį, kad Baltijos šalys nesugebėjo susitarti dėl elektros energijos pirkimo iš Baltarusijos AE boikoto.

    Anot eksperto, Baltijos šalys neturi vienos pozicijos jokiu klausimu, išskyrus kompensaciją iš Rusijos už "okupacijos" metus. Lietuva, Latvija ir Estija turi skirtingą požiūrį Baltarusijos AE klausimu, nors Vilnius ir ragina kaimynines šalis vienytis šiuo klausimu.

    "Buvo akivaizdu, kad pasiekti vienos pozicijos nepavyks. Dabar kas dėl to kaltas, vėl baltarusiai? Jie gi savo teritorijoje stato [Baltarusijos AE], o ne kažkur. Kodėl jie turėtų domėtis išprotėjusio kaimyno nuomone. Aš suprantu, jei Lietuva būtų ES lokomotyvas, nuo kurio kažkas priklausytų vystymesi, o nuo jos niekas nepriklauso, visiems nusispjauti, ką ji ten mano", — pareiškė Gasparianas.

    Lietuvos ir Baltarusijos santykiai pasikeitė dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos Gardino regione, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva laikosi pozicijos, kad elektrinė yra nesaugi, visų pirma, dėl objektui pasirinktos vietos.

    Lietuva nuolat kaltina Baltarusiją saugos normų pažeidimu statant elektrinę. Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra pavojaus.

    Praėjusių metų pabaigoje Rusija ir Baltarusija nusprendė sudaryti darbo grupę probleminiams klausimams spręsti ir ekonominei integracijai skatinti. Iki lapkričio buvo planuojama sukurti apie 28 kelių žemėlapius integracijos ribose, po to sudaryti bendrus teisės aktus, o jau nuo 2021 metų paleisti produkciją į naftos ir dujų, pramonės, žemės ūkio ir transporto rinkas, kuriose galiotų vienodos taisyklės.

    Lietuvos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Vilnius atsargiai žiūri į Rusijos ir Baltarusijos integracijos procesą ir vertina jį kaip galimą Minsko įtraukimą į Maskvos "įtakos sferą". Diplomatas baiminasi, kad tokiu būdu Rusija "artėja prie Lietuvos sienų".

    "Sovietų okupacija" Baltijos šalyse

    Baltijos šalių valdžios ne kartą pareiškė, kad jų įstojimas į TSRS buvo "okupacijos" padarinys. Lietuva, Latvija ir Estija nuolat kovoja su "okupacijos padariniais" ir reikalauja atlyginti "žalą".

    Maskva ne kartą aiškino, kad Baltijos šalių prisijungimas 1940 metais neprieštaravo nė vienam tarptautinės teisės punktui. Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžios ne tik netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikas, bet ir išreiškė aiškų sutikimą.

    Visą sovietmetį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos, respublikos gaudavo nemažų lėšų pramonės, infrastruktūros ir socialinei sferai plėtoti.

    Temos:
    Astravo atominės elektrinės statybos (222)

    Dar šia tema

    Latvijos užsienio reikalų ministras "išbraukė" Baltijos šalis iš TSRS istorijos
    "Okupacijos" palikimas: kaip TSRS laikais Lietuvoje įvyko techninė revoliucija
    Maskva pateikė argumentus prieš Baltijos šalių mitus apie "okupaciją"
    Puškovas įvertino Estijos ketinimą kalbėtis su Rusija be tarpininkų
    Tegai:
    Rusija, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE), Lietuva, Latvija, Estija

    Svarbiausios temos