11:37 2019 Lapkričio 15
Tiesioginis eteris
  • USD1.0997
  • RUB70.4908
    Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

    Lietuvoje išgalvojami nauji mokesčiai apsaugai nuo "Rusijos agresijos"

    © Photo: LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    103614

    Lietuvos valdantieji vėl ant skydo pakabins "Rusijos grėsmės" kaliausę, kad apiplėštų savo gyventojus iki paskutinio euro cento

    VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė svarsto įvairius būdus, kaip padidinti valstybės biudžeto pajamas. Aplinkos apsaugos ministerija siūlo įvesti "taršių automobilių" mokestį, Finansų ministerija nori nuleisti neapmokestinamojo nekilnojamojo turto kartelę, o valdantieji "valstiečiai" nusprendė pakratyti bankų įstaigas. Atspėti, kam bus skirti pinigai, nėra sunku: nuo 2020 metų Lietuva gynybai ketina skirti daugiau nei 2% BVP ir netgi nori sukurti "finansinį rezervą", kad garantuotų tolesnį karinio biudžeto padidėjimą, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

    Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda anaiptol nėra pagrindiniai "vanagai" Lietuvos politikoje, tačiau abu pritaria tezei, kad gynybos išlaidos turi būti padidintos iki 2,5% BVP.

    Nausėda susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu metu pažadėjo, kad jo šalis ties tuo nesustos. Skvernelis apie tai vasarą kalbėjo šiek tiek konkrečiau: pasak jo, jau 2020 metais Lietuvos karinis biudžetas galėtų viršyti Šiaurės Atlanto aljanso standartus (kaip žinote, dabar Vašingtono sąjungininkų Europoje kartelė yra nustatyta ties 2 proc. riba).

    Vyriausybės planus galutinai apibrėžė gynybos ministras Raimundas Karoblis — kitais metais gynybai numatyta skirti 2,02% BVP. Šį skaičių patvirtino Krašto apsaugos taryba. Tikėtina, kad ir Seime jie tai "prastums" be didelio vargo. Reikia — vadinasi, reikia.

    Belieka tik nuspręsti, iš kur gauti pinigų.

    Krašto apsaugos taryba jau turi atsakymą: papildomos lėšos gynybai turi būti skiriamos skolinantis. Kitaip tariant, reikia paimti kelių milijonų eurų dydžio paskolą. Biudžeto įstatymas leidžia tai padaryti. Neseniai Karoblis pasiūlė kitokį būdą: "Norint garantuotai pasiekti 2 proc., reikalingas finansinis rezervas, kuris užtikrintų įsipareigojimų vykdymą, neatsižvelgiant į ekonomikos augimo trukdžius".

    Atrodo, 2% lygis jau pasiektas, tačiau gynybos ministras tvirtina, kad realus Lietuvos karinis biudžetas yra mažesnis.

    Pasak jų, ekonomika augo sparčiau, nei prognozuota antrus metus iš eilės. Tik kažkodėl papildomų pinigų gynybai sustiprinti šioje "klestinčioje" ekonomikoje nėra — reikia ieškoti kreditorių.

    Bent jau kol kas. Pasikeitus mokesčių įstatymams, padėtis gali pasikeisti.

    Būdų padidinti valstybės biudžeto pajamas Lietuvoje ieško įvairios žinybos. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos ministerija neseniai inicijavo mokestį už taršius automobilius. Kuo daugiau anglies dioksido išmeta mašina, tuo daugiau teks mokėti. Dėl šios priežasties kasmet į biudžetą įplauks papildomi 29 mln. eurų.

    Ministerijoje manoma, kad nauji mokesčiai padės kovoti su tarša. Tačiau naujovės oponentai abejoja, ar automobilių savininkai atsikratys taršių automobilių. Jau daugiau nei 45 tūkstančiai lietuvių yra pasirašę peticiją prieš naują mokestį, ragindami Seimą nepatvirtinti siūlomų pataisų.

    Matyt, jie supranta, kad čia rūpinimusi aplinka net nekvepia — tiesiog reikia rasti naują biudžeto papildymo šaltinį.

    Apie naujus projektus pranešama ir Lietuvos finansų ministerijoje. Čia siūloma peržiūrėti turto mokesčius. Šiandien turtas, kurio vertė yra iki 220 tūkst. eurų, nėra apmokestinamas, o Finansų ministerija nori nustatyti 100 tūkst. ribą. Be to, ketinama padidinti minimalų visų rūšių nekilnojamojo turto mokestį nuo 0,3% iki 0,5%.

    Aršiausias kovas mokesčių "fronte" išprovokavo valdančioji partija — "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Kartu su koalicijos partneriais ji pasiūlė įvesti bankų turto mokestį.

    Projekto autoriai turi daug kozirių. Pirmiausia jie apeliuoja į kitų Europos šalių, kuriose toks mokestis jau yra, patirtį (Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija ir kitos). Antra, bankininkai deklaruoja labai dideles pajamas — ką, jei ne juos, reikia "pakratyti"?

    "Norėčiau jums priminti apie Lietuvoje veikiančių bankų ar jų filialų pelną: beveik 258 milijonai eurų. Tai didžiausias pelnas nuo 2009 metų", — apie tai kalbėjo Skvernelis.

    Galiausiai numatoma įplaukų suma į valstybės biudžetą atrodo labai solidi — mes kalbame apie 100 milijonų eurų. Šį skaičių įvardijo įstatymo projektą parengę LVŽS koalicijos partneriai. Nors kai kuriems ekspertams tai atrodo labai brangu. Be to, ir pats ministras pirmininkas, pritariantis naujovei, tikėjosi kuklesnės sumos.

    Žodžiu, argumentas, kad bankų turto mokestis labai padidins biudžetą, tebėra prieštaringas. Ši koncepcija taip pat susvyravo, nes bankininkai pareiškė, kad taikant mokestį, jie kels savo paslaugų kainas. Padidės visų rūšių paskolų įkainiai. Skvernelis tai vertino kaip bandymą šantažuoti, tačiau nieko konkretaus nepasakė. Ir ką jau čia pasakysi?

    Laisvoje demokratinėje visuomenėje niekas netrukdo valdžios institucijoms sugalvoti vis naujų mokesčių finansų magnatams, tačiau šiems niekas netrukdo permesti mokesčių naštą ant paprastų piliečių pečių.

    "Valstiečių" oponentai, beje, kaltina juos dėl to paties "grieko". Anksčiau mokesčių reformą ir spartesnį neapmokestinamųjų pajamų (NPD) augimą Lietuvoje inicijavo LVŽS, tačiau šiandien valdančioji partija siūlo sulėtinti šį procesą.

    Anot liberalų atstovo Eugenijaus Gentvilo, kalbama apie "paslėptą dirbančiųjų mokamų mokesčių padidėjimą".

    "Panašu, kad valdantieji nusprendė kurti ateities gerovę padidindami mokesčius dirbantiesiems, suteikdami vyriausybei platesnius įgaliojimus savo nuožiūra paskirstyti iš mokesčių mokėtojų surinktas lėšas", — piktinasi parlamentaras.

    Ko tik nesigriebsi, kad tik gautum papildomą centą biudžetui! Gali ir "prisidengti", ir vaidinti, kad labai rūpiniesi aplinka, ir ginčytis su bankininkais.

    Tačiau rasti pinigų — dar pusė bėdos. Juk dar reikia paaiškinti visuomenei, kodėl šios lėšos bus skirtos daugiausia Lietuvos kariniam biudžetui didinti, o ne švietimo, mokslo ir medicinos plėtrai.

    Ir šiuo atveju Rusija, kaip visada, suteiks neįkainojamą paslaugą Lietuvos valdantiesiems.

    Pastarieji vėl ant skydo pakabins "Rusijos grėsmės" kaliausę, kad apiplėštų savo gyventojus iki paskutinio euro cento.

    Dar šia tema

    Lietuva 2020 metais gynybai planuoja skirti daugiau nei 2% BVP
    Nausėda susitiko su Lietuvoje gydomais Ukrainos kariais
    Amerika "mūsų viskas": Lietuvos energetinė politika pilna tuščių lūkesčių
    Tegai:
    grėsmė, gyventojai, Lietuva

    Svarbiausios temos