01:27 2019 Gruodžio 10
Tiesioginis eteris
  • USD1.1075
  • RUB70.5731
    Pratybos Geležinis vilkas 2019 – II, archyvinė nuotrauka

    Konservatoriai išaiškino, kodėl Lietuva turi didinti išlaidas gynybai

    © Photo : NATO enhanced Forward Presence Battlegroup Lithuania
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą
    104

    Politikai, susipažinę su apklausa dėl išlaidų kariuomenei, vėl priminė apie "kaimynę agresorę iš Rytų", nuo kurios reikia apsisaugoti modernia karine technika

    VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai susipažino su neseniai atlikta visuomenine apklausa, kuri atskleidė, kad dauguma Lietuvos gyventojų nėra linkusi didinti išlaidas gynybai, bei pateikė savo komentarus šiuo klausimu.

    TS-LKD frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas savo Facebook pasidalino, kad po to, kai jis susipažino su apklausos rezultatais, prisiminė savo keliones į Estiją 2008-2012 metų krizės laikais. Ir ten jį sužavėjo estų paaiškinimas, kodėl jie sugeba išlaikyti 2 proc. išlaidas gynybai sunkiais ekonomikai laikais.

    "Tuo metu estai vieninteliai iš Baltijos šalių, nepaisant ekonominės krizės, išlaikė 2 proc. gynybos finansavimą. Tada mes paklausėm, kaip jūs paaiškinate visuomenei, kodėl tie 2 proc. yra. Tai atsakė labai paprastai: "Jeigu norim, kad mums pensijas mokėtų Estija, o ne Maskva, tam mes turime skirti 2 proc." — rašo Kasčiūnas.

    Tačiau ne tik jam kilo minčių dėl tokių apklausos rezultatų. Arvydas Anušauskas mano, kad panašius rezultatus nulėmė netiksliai užduotas klausimas. Pasak jo, kiekvienas abejonių keliantis klausimas gali būti užduotas kitaip, su paaiškinimais, kurie atskleidžia teigiamą klausimo esmę.

    "Tai gal ir klausti reikia papildomai: ar norėtumėte, kad Lietuva turėtų būti ginama nuo agresoriaus ir turi turėti finansavimą krašto apsaugai, kurios dėka įsigyta technika apsaugotų karius ir suteiktų jiems privalumų priešo atžvilgiu? Žinoma taip", — užduotų klausimą Anušauskas.

    Anksčiau gynybos ministras Raimundas Karoblis taip pat ragino padidinti gynybos finansavimą. Anot jo, dabartinės išlaidos sudaro tik 1,98 procento BVP.

    Prieš kurį laiką Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui padidinti valstybės gynybos išlaidas. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Valstybės gynimo taryba (VGT) kartu su Nausėda nusprendė pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus asignavimus gynybai skolinantis.

    Dėl Lietuvos BVP augimo, krašto apsaugos biudžetui skirtieji 948 mln. eurų 2% nebesudaro — dabar reikia 978 mln. Todėl atsiradusią spragą siūloma užpildyti minėtąja 30 mln. eurų paskola.

    Spalio pradžioje Raimundas Karoblis pareiškė, kad 2020 metais Vyriausybė planuoja gynybai skirti 2,02 proc. BVP. Be to, Lietuva planuoja kasmet didinti išlaidos gynybai ir ne vėliau kaip 2030 metais skirti jai bent 2,5 procento šalies BVP.

    Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Daugelis ekspertų mano, kad tokį mitą būtina palaikyti, norint išlaikyti NATO kontingentus prie Rusijos sienų.

    Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudoja kai kurių Vakarų šalių isteriją, kad padidintų karinių kontingentų ir įrangos skaičių šalia Rusijos Federacijos sienų.

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik /
    NATO pajėgos Baltijos šalyse

    Dar šia tema

    Kitąmet Baltijos šalyse veiks trys erdvės stebėjimo ir valdymo centrai
    Karoblis ragina stiprinti šalies gynybą dėl tariamos "Rusijos grėsmės"
    KAM nupirks daugiau kaip 11 tūkst. šalmų už 2,3 mln. eurų
    Karoblis pažadėjo iki 2025 metų atsisakyti sąsajų su Rusijos technologijomis
    Putinas paaiškino išlaidų gynybai ir saugumui mažinimą
    Tegai:
    Laurynas Kasčiūnas, išlaidos gynybai, karinės išlaidos

    Svarbiausios temos