01:06 2019 Gruodžio 12
Tiesioginis eteris
  • USD1.1075
  • RUB70.3925
    Kremlius, archyvinė nuotrauka

    Dauguma lietuvių pasisako prieš nesantaiką su Rusija

    Фотохост-агентство
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Po daugelio metų begalinės valstybės isterijos "puolančių rusų" tema, didžioji dauguma lietuvių mano, kad oficialus antirusiškas Vilniaus kursas neadekvatus

    VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Didžioji dauguma lietuvių mano, kad jų šalies politika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg atšiauri, ir nepritaria karinių išlaidų augimui, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

    Dėl šios priežasties Lietuvos valdžia netgi pradėjo viešą ginčą su tauta: prezidentas Gitanas Nausėda priekaištavo lietuviams dėl politinio nesąmoningumo dėl nenoro skirti pinigų kariuomenei. Pirmą kartą valdančiosios klasės konfrontacijos su Maskva nepopuliarumas Lietuvoje toks akivaizdus.

    Lietuvoje vienas po kito buvo paskelbti du sensacingi tyrimai. Pirmasis, "Vilmorus" atliktas viešosios nuomonės tyrimas, parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių priešinasi tolesniam karinių išlaidų didinimui.

    Iki šių metų Lietuva pagaliau atitiko karinio biudžeto reikalavimus — 2% BVP, kurių reikalauja NATO ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Tačiau to nepakanka Lietuvos valdžiai: dabar ji iškėlė uždavinį padidinti gynybos išlaidas iki 2,5% Lietuvos Respublikos BVP.

    Tyrimas įrodė, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių šiuo klausimu nepalaiko valdžios.

    55% lietuvių nepritarė ir toliau nepritaria tolesniam karinių išlaidų augimui. Už militarizacijos tęsimą pasisakė apie 30% respondentų, 14,5% respondentų neturėjo tvirtos nuomonės.

    Oficialaus kurso ir gyventojų požiūrio neatitikimas yra toks akivaizdus, ​​kad valstybės vadovas nusprendė kaltinti lietuvius dėl politinio nesąmoningumo.

    "Sieksiu, kad mes suprastume vieną paprastą dalyką — jeigu mes norime pataupyti savo krašto saugumo sąskaita, tai taip, žinoma, mes galime pensijas gauti ir iš kitos valstybės. Mums tada pensijas mokės kita valstybė. Ar mes to norime? Mes to nenorime", — sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas Pabradės kariniame poligone.

    Pirmą kartą taip aštriai išryškėjo valdančiojo elito ir paprastų lietuvių nesutarimas dėl dabartinės politikos.

    Žmonės pasirenka besąlyginį prioritetą spręsdami problemas socialinėje srityje. Nenuostabu. Šalis, kuri pirmauja pasaulyje dėl alkoholizmo, o Europoje — pagal savižudybių skaičių, patenka į "garbingą" pirmąjį trejetą dėl skurdo, žmogžudysčių, mirtingumo ir emigracijos. Akivaizdu, kad su tuo reikia kažką daryti.

    Panašu, kad valdžia tam neprieštarauja. Pats prezidentas Nausėda pasipiktinęs sako, kad jam gėda dėl socialinių garantijų, kurias žmonėms teikia Lietuvos valstybė. Dėl Lietuvos skurdo lygio, dėl apgailėtinų pensijų.

    Logiška išvada: reikia didinti pensijas ir teikti socialines garantijas, kad nebūtų gėda. Tačiau Lietuvos elitas tik skėsčioja rankomis: biudžete tam nėra pinigų.

    Kaipgi nėra — piktinasi Lietuvos žmonės. Ką tik Lietuva nupirko 200 šarvuotų visureigių iš JAV už 150 milijonų dolerių. Į šalį privežama "Abramsų", karinis biudžetas kasmet didėja. Yra pinigų tankams, šarvuočiams, ginklams, o pensininkams — nėra?

    Reaguodama į tai, valdžia priekaištauja, pasitelkdama "švenčiausią" principą — "kas nenori maitinti savo armijos, maitins svetimą". Ar norite, kad okupantai iš Rusijos mokėtų jums pensijas? Nepamirškite, kad turime agresyvią kaimynę, kuri vis ruošiasi pulti.

    Įdomiausia, kad šiuo klausimu atsivėrė valdžios prieštaravimai gyventojams.

    Po daugelio metų begalinės valstybės isterijos "puolančių rusų" tema, didžioji dauguma lietuvių mano, kad oficialus antirusiškas Vilniaus kursas neadekvatus.

    Lietuvos vyriausybė paskelbė apklausos apie tai, kuo lietuviai didžiuojasi, rezultatus. Tik 11% lietuvių didžiuojasi iš esmės neigiamu požiūriu į Rusiją. Šią poziciją netinkama laiko 53% lietuvių.

    Tai yra, daugiau nei pusės gyventojų neįkvepia dalykai, kurie įkvėpė oficialią buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės propagandą — antirusišką isteriją, kurią ji pavadino politine drąsa ir principinga pozicija.

    Visus šiuos metus Rusija taip ir neužpuolė Lietuvos, neokupavo ir neparodė nė menkiausio ženklo, kad ketina tai padaryti. Kodėl toliau perkami amerikiečių šarvuoti visureigiai, tuo tarpu nedidinant pensijų ir pašalpų vienišoms motinoms, yra neaišku.

    Vyriausybės paskelbtoje apklausoje yra daug kitų įdomių skaičių. Pavyzdžiui, net 70% lietuvių mano, kad jų šalis yra korumpuota, o 52% lietuvių mano, kad Lietuva yra mažiau sėkminga šalis nei jos regioniniai kaimynai. Tik ketvirtadalis respondentų didžiuojasi respublikos orientacija į JAV ir tik 26% žavisi Lietuvos vaidmeniu NATO ir Europos Sąjungoje. Šis vaidmuo yra šaukti apie "Rusijos grėsmę" dykumoje.

    Taigi, kursas, kuriuo Lietuva seka, yra nepriimtinas daugumai šalies piliečių, o vyriausybės ir gyventojų konfliktas dėl to jau vyksta viešų piketų forma.
    Konflikto centre yra šalies prezidentas Gitanas Nausėda, kuris triumfavo per rinkimus pavasarį, nes pažadėjo pokyčių kelią, taip pat ir tokius ekstremalius pokyčius šiuolaikinėje Lietuvoje kaip politinio dialogo su Rusija atnaujinimas.

    Tačiau vietoj naujo kurso Lietuva iš inercijos eina pramintu Dalios Grybauskaitės ir už jos stovėjusių "landsberginių" keliu. Artėjančių pokyčių simbolis Nausėda po rinkimų pasisako prieš derybas su Maskva ir griežtai smerkia savo paties rinkėjus už jų norą šarvuočiams skirtas lėšas panaudoti pensijoms ir socialinėms garantijoms.

    Nenuostabu, kad naujojo prezidento reitingas, po kelių mėnesių pasiekęs aukščiausią vertę, dabar iškart nukrito 10%.

    Tačiau akivaizdus kurso nepopuliarumas nepriverčia vyriausybės jo atsisakyti. Nepaisydama liaudies nepritarimo, valdžia tvirtai laikosi savo pozicijos dėl tankų pirkimo iš JAV ir antirusiškų šūkių.

    Jei tai yra demokratija, tai kažkokia labai specifinė Lietuvos demokratija. Tai yra Rusijos ir Vakarų pasienio ribinės šalies demokratija, kurioje jokia visuomenės valia negali būti iškelta aukščiau šiai šaliai priskirtos Rusijos "sulaikymo" istorinės misijos.

    Dar šia tema

    Rusofobų fronte nieko naujo: Nausėda prašo NATO raketų
    Išdidus už saugumą moka dvigubai
    Baltijos šalis apjungė bendra kova. Dėl pinigų ir JAV dėmesio
    Sviesto, o ne patrankų — ar Lietuvoje įvyks "juodojo vanago žūtis"?
    Tegai:
    rusai, Vilnius

    Svarbiausios temos