10:16 2019 Gruodžio 14
Tiesioginis eteris
  • USD1.1174
  • RUB69.9930
    Nausėda NATO susitikime Londone, nuotrauka iš įvykio vietos

    Nausėda: NATO pripažino "agresyvius Rusijos veiksmus" didžiausia grėsme

    © Photo : LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Be to, Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Rusija yra "pagrindinė ir didžiausia grėsmė" Baltijos šalių saugumui

    VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. NATO vadovų susitikime Londone didžiausia NATO grėsme pripažinti "agresyvūs Rusijos veiksmai", paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    "Nereikėtų turėti iliuzijų, Rusija yra pagrindinė ir, mano manymu, didžiausia grėsmė Baltijos šalių saugumui ir NATO. Labai svarbu aiškiai įvardyti išorines grėsmes Aljanso vieningumui ir stiprumui. Paraginau NATO valstybių vadovus stiprinti gynybą mūsų regione atgrasant Rusiją", — cituoja Nausėdą Prezidentūros spaudos tarnyba.

    Skelbiama, kad gruodžio 4 dieną vykusioje NATO viršūnių sesijoje, skirtoje 70-osioms Aljanso įsteigimo metinėms, aptarti "agresyvūs Rusijos veiksmai", santykiai su Kinija ir terorizmas.

    Саммит НАТО в Лондоне, Йенс Столтенберг, Гитанас Науседа,  Борис Джонсон, 4 декабря 2019 года
    Gitanas Nausėda, Jensas Stoltenbergas ir Borisas Džonsonas NATO susitikime Londone

    Prezidentūra pabrėžia, kad susitikime buvo išsakyta būtinybė stiprinti gynybą ir atgrasymą visomis minėtomis strateginėmis kryptimis, didinti išlaidas gynybai, modernizuoti ir adaptuoti NATO prie šiuolaikinių pavojų, stiprinti Aljanso ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą.

    Nausėda susitikime atkreipė dėmesį į NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkija ir išreiškė įsitikinimą, jog šis pasiekimas prisidės prie "regiono saugumo užtikrinimo".

    Be to, savo kalboje prezidentas akcentavo, jog Lietuva skiria 2 proc. BVP gynybai ir planuoja 2030 metais finansavimą jai didinti iki 2,5 procento. Nausėda taip pat dar kartą pabrėžė, kad oro gynybai Baltijos šalyse reikalingas didesnis dėmesys.

    O baigdamas savo pasisakymą NATO sesijoje Lietuvos prezidentas referavo į NATO plėtrą ir paragino palaikyti Sakartvelo ir Ukrainos euroatlantines integracijos aspiracijas.

    Pirmąją NATO susitikimo dieną Aljanso sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad NATO nelaiko Rusijos prieše ir apskritai neturi jokio priešų sąrašo.

    Anksčiau šiandien Turkija patvirtino NATO gynybos planus Baltijos šalims. Prieš tai Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas tvirtino, kad jo valstybė nepalaikys NATO planų ginti Lenkiją ir Baltijos šalis, jei aljansas nepripažins Sirijos kurdų gynybos pajėgų teroristinėmis.

    Antradienį Lietuvis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paskelbė, jog pasitiki NATO partnere Turkija, tačiau paragino prisiminti, kad turėtų vyrauti partnerių solidarumas.

    Lietuva ir kitos Baltijos šalys nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Jų valdžia dažnai prašo NATO sudaryti jų teritorijose karinius kontingentus.

    NATO duomenimis, paskelbtais aljanso tinklalapyje, Lietuvos gynybos išlaidos šiais metais turėtų sudaryti 2,03 procento BVP. Atnaujintame 2020 metų Lietuvos biudžete numatyta, kad  vyriausybė gynybos tikslams planuoja skirti vieną milijardą 17 milijonų 68 tūkstančių eurų, dešimčia milijonų mažiau, nei buvo planuota anksčiau.

    Savo ruožtu Rusija ne kartą Vakarų šalims leido suprasti, kad nesiruošia nieko pulti. Maskva pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus. 

    Dar šia tema

    Rusija smerkia JAV bandymus nuteikti ES prieš šią šalį
    Vokietijoje terorizmo grėsmė palyginta su Rusijos įtaka Balkanuose
    Pavilionis priminė, ką Lietuva paaukojo dėl narystės ES
    Nausėda paragino NATO įvardyti Rusiją kaip "grėsmę pasaulinei tvarkai"
    Tegai:
    Baltijos šalys, grėsmė, Lietuva, Rusija

    Svarbiausios temos