03:31 2020 Kovo 30
Tiesioginis eteris
  • USD1.0977
  • RUB86.3819
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos prezidentas leidžia aiškiai suprasti, kad Suomijos pasiūlymai dėl naujo Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto yra tiesioginis smūgis Lietuvos nacionaliniams interesams

    VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Nesibaigianti "Rusijos grėsmė" Lietuvai kuriam laikui užleido vietą kur kas aktualesnei Suomijos grėsmei.

    Suomija, pirmininkaudama ES, negailestingai mažina naująjį ES biudžetą, atimdama iš Lietuvos europines subsidijas, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

    Grėsmė iškilo svarbiausiems šalies strateginiams projektams, įskaitant BRELL energijos žiedo su Rusija militarizavimą ir pasitraukimą iš jo. Lietuvos vadovybei tai kelia įniršį. O ypač rūstina Vilnių, pasak straipsnio autoriaus, ta aplinkybė, kad, regis, istoriškai artima Suomija elgiasi kaip pirmaujanti Europos šalis, atimanti iš atsilikusios provincijos pašalpas.

    "Pirmininkaujančios ES šalies pasiūlyme Lietuvai skiriamos lėšos sanglaudos politikai finansuoti mažėja 27 proc., palyginti su dabartine finansine programa, o tiesioginių išmokų lygis žemės ūkiui išlieka tris kartus mažesnis nei kai kuriose kitose ES valstybėse. Tad Lietuvos ir kitų bendraminčių valstybių tikslas yra siekti teisingo ir subalansuoto ES biudžeto", — pranešime sakė Gitanas Nausėda.

    Lietuvos vadovas leidžia aiškiai suprasti, kad Suomijos pasiūlymai dėl naujo Europos Sąjungos septynerių metų biudžeto yra tiesioginis smūgis Lietuvos nacionaliniams interesams.

    Nausėdos pareiškimas nėra pirmas oficialaus Vilniaus bandymas įtikinti suomius, kad nevalia taip negailestingai mažinti subsidijas. Lietuvos atstovas Briuselyje anksčiau kategoriškai prieštaravo septynerių metų finansinės perspektyvos projektui, kuris reiškė, kad subsidijos Lietuvai iš ES fondų bus sumažintos 24 proc.

    Ambasadorė Jovita Neliupšienė bandė apeliuoti į ES pirmininkaujančios Suomijos sąžinę: supraskite, kad šioje situacijoje Lietuvos ūkininkai bus diskriminuojami Vakarų Europos žemės ūkio produktų gamintojų atžvilgiu, be to, neturėsime pinigų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti.

    Suomija atsakė pakoregavusi savo ES biudžeto pasiūlymus. Tačiau Vilniui, anot Nosovičiaus, nuo to ne geriau. Priešingai.

    Pagal naująjį biudžeto projektą subsidijos Lietuvai jau sumažintos 27 proc., o akiplėšišką Suomijos elgesį priverstas komentuoti pats Lietuvos valstybės vadovas. Esant tokiam naujajam biudžeto projektui Lietuvos nuostoliai ženkliai padidėja. Nausėdos teigimu, dėl Suomijos veiksmų Lietuva susidurs su klimato pokyčių, migracijos ir konkurencingumo problemomis.

    Bet tai nėra pagrindinis dalykas. Oficialųjį Vilnių jaudina planuojamas Europos gynybos fondo lėšų sumažinimas perpus, o dėl struktūrinių fondų mažinimo didžiausią nerimą kelia galimos Lietuvos sinchronizacijos su ES elektros tinklais problemos.

    Tai reiškia, kad Lietuva, visų pirma, gaus mažiau pinigų kariuomenei stiprinti ES rytinio flango pasienyje su "agresyvia rytine kaimyne", be to, ji negalės pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija - Rusija - Estija - Latvija - Lietuva), kuris energetiškai tebelaiko išdidžią "naująją demokratiją" kaip posovietinės erdvės dalį.

    Vadinasi, suomiai atima iš Lietuvos valdžios švenčiausią dalyką: lėšas antirusiškai politikai.

    Nusprendė sutaupyti europietiškos Baltijos šalių tapatybės sąskaita — ar įmanoma įsivaizduoti didesnę piktadarystę? Atseit, jūs gerai jaučiatės ir energetikos tinkle su Rusija ir Baltarusija — kam jums jungtis su Vidurio Europa ir Skandinavija? Ir kam jums reikia papildomų lėšų gynybai? Per visus šiuos metus jūsų niekas neužpuolė — jūs apie tai tik šaukiate.

    Aišku, kad oficialusis Vilnius tik skėsčioja rankomis. Bėda atslinko iš ten, iš kur niekas nelaukė. Vietoj Rusijos agresijos iš Rytų atėjo smūgis į nugarą iš šiaurės.

    Atrodytų, kad istoriškai artima Suomija (likimo panašumas, kurį visada mėgdavo pabrėžti Baltijos šalių veikėjai) taip pat buvo Rusijos imperijos nacionalinis kraštas, tris kartus kovojo su Stalinu, "perestroikos" metais "Sąjūdžio" lyderiai aiškino lietuviams, kad jie dabar būtų gyvenę kaip suomiai. Ir kad jie taip gyvens, kai Lietuva atgaus nepriklausomybę.

    Helsinkio veiksmai dvigubai įžeidžia šį pačių išgalvotą istorinio artumo jausmą.

    Suomija elgiasi ne kaip "nelaimės sesė" pasienyje su Rusija, bet kaip turtinga šalis — Europos Sąjungos donorė, ryžtingai apkarpanti subsidijas depresijos prislėgtai Rytų Europos periferijai.

    Ir Vilnius tai jaučia. Ne veltui Nausėdos pranešime teigiama, kad Suomijos pasiūlymai, susiję su ES septynerių metų biudžetu, sukuria prielaidas "dviejų greičių Europos", kuriai Lietuva nepritaria, atsiradimui.

    Helsinkis, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Михаил Фомичев

    Kas yra "dviejų greičių Europa"? Tai pripažinimas fakto, kad Europos Sąjungoje yra vis mažiau sėkmingų šalių, o sėkmingesnės turi vystytis savarankiškai, nelaukdamos, kol atsilikėlės jas pasivys, nesižvalgydamos į jas ir nešvaistydamos savo išteklių "nevykėliams".

    "Dviejų greičių Europa" — tai atsilikusios Rytų Europos, apimančios Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, konsolidacija, kurios iki pamėlynavimo gali save vadinti skandinavais, tačiau dėl to niekas nepasikeis, nes jos nepapildo biudžeto. 

    Vilnius suomių motyvus turėtų suprasti. Kai 2013 metų antrąjį pusmetį Lietuva tapo ES pirmininkaujančia šalimi, "Europos grandai" norėjo sužaisti "geopolitinį žaidimą" Kremliaus atžvilgiu dėl Ukrainos ir taip "nusodinti" pernelyg stiprėjančią Rusiją. Lietuva tiesiog skraidė ant sparnų: buvusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei už Ukrainos asociaciją su ES netgi buvo pažadėtas Europos Komisijos pirmininkės postas. Viskas baigėsi liūdnai, bet tai jau kita istorija.

    Dabar pagrindinės ES šalys nori sutaupyti Rytų Europos sąskaita. O Suomija daro tai, ko iš jos tikimasi. Deja, "naujųjų europiečių" atžvilgiu Suomija taip pat yra Europos integracijos "rėmėja". Jei šiuo metu ES pirmininkautų kokia nors Rumunija, ji krūtine stotų ginti "Europos solidarumą" ir nesumažintų subsidijų.

    Tačiau Suomija išsilaisvino nuo prakeiksmo būti degraduojančia dviguba periferija Rusijos ir Vakarų pasienyje, ir pateko į ES "branduolį". Taigi, jai paranku sumažinti subsidijas Baltijos šalims.

    Beje, suomiams padėjo strateginis bendradarbiavimas su Rusija, kad būtų baigtas istorinis šuolis iš pakraščių į "pirmojo greičio Europą".

    Todėl dabar Helsinkis turi nutraukti prieš Rusiją nusiteikusios Lietuvos "norų sąrašo" finansavimą be menkiausios sąžinės graužaties.

    Dar šia tema

    Politologas: Estijai pavyzdys turėtų būti Suomija, o ne Lietuva su Latvija
    Suomija nežino apie Baltijos gynybos "planą B"
    Suomija nusprendė pristabdyti dalyvavimą "Rail Baltica" projekte
    Tegai:
    Lietuva, biudžetas, Europos Sąjunga, Suomija

    Svarbiausios temos