07:23 2020 Gruodžio 01
Tiesioginis eteris
  • USD1.1980
  • RUB91.1439
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją iš nedarbo dienų sąrašo

    VILNIUS, sausio 18 — Sputnik. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Dainius Kreivys įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sausio 13-ąją — Laisvės gynėjų dieną — paskelbti nedarbo diena, o gegužės 1-ąją — išbraukti iš nedarbo dienų sąrašo, praneša Seimo spaudos tarnyba.

    Kaip pažymėjo Kreivys, reikia paskelbti sausio 13-ąją nedarbo diena, nes "svarbu saugoti ir puoselėti istorinę atmintį". Tokiu atveju žmonės turėtų laisvo laiko ir galėtų aktyviau dalyvauti "Laisvės gynėjų pagerbimui skirtuose renginiuose", pridūrė jis.

    Įstatymo aiškinamajame rašte pažymima, kad šiuo metu Europos Sąjungos valstybių narių švenčių dienų vidurkis yra apie 12, o Lietuvoje yra 15 švenčių dienų.

    Padidinus bendrą švenčių dienų skaičių, gali būti neigiamų ekonominių padarinių, nes dėl papildomos švenčių dienos sumažėtų darbuotojų, kurių darbas apmokamas pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, kitus valstybės pinigų fondus.

    Sausio 13-oji

    Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą.

    Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktoras Šackichas, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.

    Pernai kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį Sausio 13-osios byloje. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

    Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų. Teismas skundus nagrinės 2020 metų kovo 26 dieną.

    Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
    © Sputnik
    1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

    Dar šia tema

    Skvernelis atskleidė, kur jis buvo per Sausio 13-osios įvykius
    Paaiškėjo, kada Lietuvos teismas svarstys skundus dėl Sausio 13-osios bylos
    Kas sutrypė šviesias lietuvių mintis ir užgrobė valdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją?
    Tegai:
    Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Seimas

    Svarbiausios temos