15:39 2020 Vasario 19
Tiesioginis eteris
  • USD1.0816
  • RUB68.9685
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Lietuvos vadovas pareiškė, kad socialinę atskirtį lėmė stipri "nematoma rinkos ranka" ir vystymasis "laukinių Vakarų sąlygomis"

    VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo apie klaidas, kurias Lietuva padarė po TSRS žlugimo. Apie tai rašo "RuBaltic.ru" ekspertas Aleksejus Iljaševičius.

    Lietuvos vadovas teigė, kad socialinę atskirtį lėmė stipri "nematoma rinkos ranka" ir vystymasis "laukinių Vakarų sąlygomis".

    "Toliau — daugiau! Pasirodo, kad sovietų ekonominės sistemos išardymas lietuviams neatnešė laimės", — rašo ekspertas, su nuoroda į Nausėdos žodžius, kad šalies valdžia "paliko savo sunkiai atkovotą valstybę badauti", o dauguma kitų panašaus likimo valstybių "ieškojo pusiausvyros".

    "Kol ekonomika vystėsi pagal "laukinių Vakarų principus ir sąlygas", Baltijos šalių politinė sistema vystėsi pagal laukinės rusofobijos principus ir sąlygas", — teigia autorius.

    Iljaševičius pridūrė, kad atsisakius visko, kas liko nuo Tarybų Sąjungos, nutrūko geri kaimyniniai santykiai su Rusija.

    Eksperto teigimu, vadovaujant buvusiai Lietuvos prezidentei Dalei Grybauskaitei, nebuvo leista kalbėti apie šią problemą, nes, pasak Nausėdos, šalyje vyravo nuostata, kad valstybės kišimasis į ekonomiką turėtų būti minimalus.

    "Atrodo, kad dabartinis prezidentas pasiryžęs persvarstyti šią sąvoką. <...> "Gerovės valstybė" bus sukurta pagal seną principą: "Viską paimti ir padalinti". Paradoksalu, tačiau demokratinės Lietuvos (pirmosios respublikos, kuri stojo į eilę išeiti iš TSRS) prezidentas siūlo daryti būtent tai", — sakė Iljaševičius.

    Straipsnio autoriaus teigimu, Nausėda nori sumažinti socialinę atskirtį keisdamas mokesčių įstatymus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vadovo reikalavimai padidinti paramą ūkininkams per ES sutampa su jo siūlymu atimti iš ūkininkų kompensacijas už kurą. Be to, prezidentas nesiruošia ardyti Landsbergių šeimos verslo, gaunančio subsidijas iš valstybės biudžeto privačioms mokykloms išlaikyti.

    "Kai kurių ekspertų teigimu, 2020 metais Nausėdai vis dėlto pavyks sumažinti turtinę nelygybę: biudžetas žada reikšmingą pensijų, minimalaus darbo užmokesčio ir "vaiko" pinigų padidėjimą. Padidės mokesčiai gaunantiems dideles pajamas. Tai leis valstybei imtis tolesnių priemonių turtui paskirstyti. Tačiau Lietuvos prezidentas nesiūlo nieko, išskyrus perskirstymą", — rašo ekspertas.

    Anot Iljaševičiaus, artimiausioje ateityje Lietuvos prezidentas ir jo įpėdiniai gali pamatyti, kad jie daugiau neturi ką skirstyti, nes nuo 2021 metų šaliai bus sumažintos ES subsidijos.

    Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims. Tai palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, įskaitant "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su žemynine Europa. Lietuva mano, kad siūlymai dėl naujo biudžeto yra nepriimtini. Kalbama apie sanglaudos politikos ir žemės ūkio subsidijų mažinimą.

    ES daugiamečio biudžeto 2021–2027 metams projekte numatyta sumažinti sanglaudos fondą. Taigi subsidijos Lietuvai gali sumažėti 27 procentais.

    Dar šia tema

    Lietuvos bankas papasakojo, kada šalies gyvenimo lygis pasieks ES
    Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad šalies ekonominė padėtis pablogėjo
    Ekspertas: "žaliosios energijos" plėtra Lietuvoje gali pabloginti žmonių gyvenimą
    Tegai:
    Gitanas Nausėda, Lietuva

    Svarbiausios temos