00:14 2020 Vasario 20
Tiesioginis eteris
  • USD1.0800
  • RUB68.6245
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Partijos pirmininkė pareiškė, kad "nepatikrintų beveik 10 metų senumo duomenų" pagrindu buvo padarytos "pritrenkiančios išvados" Rozovos atžvilgiu

    VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Partijos "Rusų aljansas" pirmininkė Tamara Lochankina pareiškė, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) Lietuvos Seimo deputatės Irinos Rozovos atžvilgiu galimai nesilaikė žmogaus teisių principų. Pranešimas paskelbtas partijos Facebook paskyroje.

    Anot jos, Seimo Nacionalinio saugumo komitetas, tiriantis Rozovos ryšius, pirmiausia turėjo išsiaiškinti, ar VSD turėjo prokuratūros leidimą rinkti informaciją apie ją.

    "Pagal žvalgybos įstatymą sekti žmogų galima tik gavus apygardos teismo nutarimą, kuris išduodamas kaip atsakas į specialiųjų tarnybų vadovų prašymą. Pagal minėtą įstatymą žmogus negali būti stebimas (sekamas) ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas gali būti pratęstas dar trims mėnesiams", — pareiškė Lochankina.

    Ji teigia, kad Rozova buvo sekama mažiausiai ketverius metus, o tai 15 leidimų. Partijos pirmininkė mano, kad komitetas privalėjo įsitikinti, ar specialiosios tarnybos turėjo šiuos dokumentus.

    Lochankina priminė tolesnę įvykių eigą, o būtent apie VSD pažymą api parlamentarę, kurią gavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Ji išreiškė pasipiktinimą, kad "nepatikrintų beveik 10 metų senumo duomenų" pagrindu buvo padarytos "pritrenkiančios išvados", kad Rozova kelia "grėsmę" Lietuvos nacionaliniam saugumui.

    "Ne mažiau svarbu ir tai, kad taikant žvalgybos įstatymą iš saugumo tarnybos reikalaujama politinio neutralumo. Tačiau pastaruoju metu buvo ne viena garsi byla, išprovokuota slaptų saugumo pažymų, kurios galiausiai baigėsi nepalankiai VSD, kas, pakenkė tarnybų reputacijai", — tvirtina ji.

    Lochankina, prisimindama ankstesnius skandalus, padarė prielaidą, kad kaltinimas Rozovos atžvilgiu taip pat gali būti "hipotetiniu perlenkimu". Tačiau ji su ironija pažymėjo, kad "žvalgybos įstatymas reikalauja, kad saugumo tarnybos pateikiama informacija nebūtų suprantama dviprasmiškai".

    "VSD pažyma negali tapti politinių manipuliaciją instrumentu. Rozovą kaltina tuo, kad ji sąmoningai nuslėpė ryšius su Rusijos diplomatais. Akcentas dedamas, pabrėžiant žodį "sąmoningai". Tačiau klausimas, kuris užduodamas VSD pažymoje, buvo suformuluotas taip, kad jį galima suprasti nevienareikšmiškai. Rozova atsakė taip, kaip jį suprato", — teigia "Rusų aljanso" pirmininkė.

    Lochankina patarė VSD padirbėti ties klausimais, kad ir vėl nekiltų dviprasmybių. Ji pridūrė, kad VSD dirba ne robotai, o "žmonės, kurie taip pat gali klysti arba net ir piktnaudžiauti", o pažymos — "tai ne Šventas raštas, jas irgi reikia tikrinti ir analizuoti".

    "Žvalgybos įstatymas skelbia, kad pagrindinis specialiųjų tarnybų veiklos principas yra teisėtumas ir žmogaus teisų užtikrinimas. Nesu įsitikinusi, kad Rozovos atveju šių principų laikomasi", — apibendrino ji.

    Sausio pabaigoje konservatorius Laurynas Kasčiūnas paskelbė surinkęs 44 deputatų parašus, kad pradėtų apkaltos procedūrą parlamentarei Rozovai. Jis pareiškė, kad procesas buvo pradėtas remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) pažyma, kuris nerekomendavo duoti jai leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ir Pranckiečio liudijimais. Rozova įtariama pažeidusi Konstituciją ir parlamento nario priesaiką dėl tariamų "ryšių su Rusijos diplomatais".

    Tuo metu kai kurie politikai pažymėjo, kad prieš pradedant apkaltos procedūrą reikia palaukti, kol bus baigtas Nacionalinės saugumo ir gynybos komiteto tyrimas.

    Skandalas dėl Rozovos

    Skandalas kilo rugpjūčio viduryje, kai konservatoriai susidomėjo Rozovos dalyvavimu Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. NSGK surengė posėdį, kuriame buvo iškeltas klausimas, ar deputatė turi leidimą dirbti su įslaptintais duomenimis.

    Vėliau paaiškėjo, kad Rozova neteko leidimo prieš pusantrų metų. Rozova papasakojo Sputnik Lietuva, kad VSD atsisakė išduoti jai leidimą dėl klaidos dokumentuose — ji pamiršo į specialiųjų tarnybų anketą įtraukti informaciją apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

    Interviu Sputnik Lietuva Rozova teigė, kad ji padarė klaidą pildydama anketą. Ji pridūrė, kad neketina slėpti susitikimų su Rusijos diplomatais, apie kuriuos visi žino.

    Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pareiškė, kad situacija su Rozova yra nepatogaus politiko persekiojimo pavyzdys.

    Dar šia tema

    Politologas: opozicija siekia eskaluoti situaciją su Rozova
    Lietuvos Seimas pratęsė "Rozovos bylos" tyrimą
    "Grėsmės buvo nesulyginamos": Pranckietis paaiškino reakciją į Rozovos atvejį
    Karbauskis sureagavo į galimą Rozovos apkaltą
    Tegai:
    Lietuva, Seimas, Irina Rozova

    Svarbiausios temos