23:30 2020 Vasario 21
Tiesioginis eteris
  • USD1.0801
  • RUB69.5480
    Politika
    Gauti trumpą nuorodą

    Visuomenės nuomonės tyrime pažymėta, kad nepasitikėjimas aljansu kyla dėl Amerikos lyderio, skatinančio izoliacionizmo politiką, veiksmų

    VILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Pasitikėjimas NATO JAV ir pirmaujančiose Vakarų Europos šalyse smarkiai sumažėjo atėjus į valdžią JAV prezidentui Donaldui Trampui, rašo britų leidinys "Financial Times".

    Remiantis "Pew Research Center" tyrimu, žmonių, teigiamai vertinančių NATO, dalis sumažėjo dešimčia procentų JAV, Prancūzijoje ir Vokietijoje nuo 2017 iki 2019 metų.

    Tyrimas parodė, kad iš 16 šalių — aljanso narių — 53 proc. teigiamai atsiliepia apie bloką, o 27 proc. — labai neigiamai. Nuo 2017 iki 2019 metų žmonių, teigiamai vertinančių  aljansą, dalis sumažėjo nuo 62 iki 52 procentų JAV, nuo 60 iki 49 procentų Prancūzijoje ir nuo 67 iki 57 procentų Vokietijoje.

    JK, kur NATO įgijo dar didesnę reikšmę dėl "Brexit", kilo priešinga tendencija: teigiamas požiūris į NATO išaugo nuo 62 iki 65 procentų.

    Leidinyje rašoma, kad aljansas neigiamai vertina Trampo izoliacionizmo politiką – "Amerika – visų pirma" — ir lyderio nepasitikėjimą tarptautinėmis institucijomis. FT priminė, kad Trampas pavadino organizaciją "pasenusia" ir ne kartą kritikavo Europos šalis už tai, kad jos nespartino savo įsipareigojimų iki 2024 metų skirti gynybai du procentus BVP vykdymo. Be to, leidinyje pažymima, kad Trampas taip pat įpykdė sąjungininkus dėl savo vienasmenės strategijos Viduriniuose Rytuose.

    Į klausimą, ar jų šalis turėtų apsaugoti savo NATO sąjungininkę nuo galimo Rusijos išpuolio, vidutiniškai 50 procentų respondentų iš 16 NATO valstybių atsakė, kad neturėtų. Tik 38 procentai teigė, kad turėtų.

    Leidinyje pažymima, kad šis nenoras ypač ryškus Italijoje, kur 66 procentai respondentų teigė, kad Italija neturėtų naudoti karinės jėgos gindama šalį, įsitraukusią į rimtą karinį konfliktą su Rusija. Vokietijoje ši dalis buvo 60 procentų, o Prancūzijoje — 53 procentai.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejaus Lavrovas, archyvinė nuotrauka
    © Sputnik / Владимир Песня

    Tik penkiose iš 16 apklaustų valstybių narių — Nyderlanduose, JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje — pusė ar daugiau respondentų teigė, kad jų šalys turėtų panaudoti jėgą, jei Rusija užpultų NATO sąjungininkę.

    Pastaraisiais metais Vakarų aljansas vis labiau stiprėja prie Rusijos sienų — ten traukiasi NATO karinė technika ir personalas. Kaip ne kartą pabrėžė Maskva, Rusija nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto blokas naudojasi teiginiais apie "Rusijos grėsmę", kad priartėtų prie Rusijos Federacijos sienų.

    Kaip pabrėžė Rusijos URM, aljanso išlaidos yra 20 kartų didesnės nei Rusijos gynybos išlaidos.

    Interviu Sputnik Lietuva laikraščio "Komsomolskaja Pravda" apžvalgininkas, atsargos pulkininkas Viktoras Baranecas taip pat pažymėjo, kad NATO nusprendė "paversti Lenkiją smogiamąja jėga, nukreipta prieš Rusijos Federaciją". Anot Baraneco, Lietuva, Latvija ir Estija šiuo atžvilgiu nusprendė "įsitaisyti po Lenkijos sparnu", nes traukia tą pačią antirusišką dainą.

    NATO pajėgos Baltijos šalyse
    © Sputnik /
    NATO pajėgos Baltijos šalyse

    Dar šia tema

    Minskas paneigė informaciją apie planus įkurti NATO mokymo centrą
    Bundestagas papasakojo, kaip NATO apgavo TSRS valdant Gorbačiovui
    Galvos kampas. Lietuva reikalauja, kad NATO pavadintų Rusiją grėsme
    NATO generolas kaltina Rusiją dėl Amerikos palydovų sekimo
    Tegai:
    politika, Pietų Amerika, Europa, NATO

    Svarbiausios temos